Žūklavietėse jūroje plaukioja dešimtys kilometrų per audras pamestų ir tebegaudančių žuvis tinklų.
Kovą paaiškės, ar bus pritarta Lietuvos žvejų parengtam projektui Baltiją išvalyti nuo paliktų tinklų. Dažniausiai į pamestus tinklus, anot žvejų, patenka menkės bei plekšnės. Prarandami šimtai tonų vertingų žuvų, o jų pūvančios liekanos teršia jūrą.
Iniciatyvą rodo žvejai
Niekas iki šiol nėra tiksliai suskaičiavęs, nuo kada ir kiek Baltija priglaudė žvejų prarastų tinklų. Galima tik spėlioti, kad jų per kelis dešimtmečius susikaupė šimtai. Žvejai mano, kad skenduolių jūroje jau tiršta, nes ieškodami pamestų tinklų jie dažnai ištraukia ir svetimus tinklus.
Nuskandintų tinklų žvejai anksčiau aptikdavo ir Šiaurės jūroje. Dabar ji nuo amžinųjų „žvejų” apsaugota. Niekieno tinklai ir jų liekanos iškelti ir sunaikinti. Tačiau Baltijoje kol kas revizija dar neatlikta.
Norėdamos prisidėti prie jūros išteklių saugojimo, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacija ėmė ieškoti būdų, kaip pamestus tinklus suskaičiuoti, išgraibyti ir sunaikinti. Skandinavai mūsiškiams pasiūlė iš jų įsigyti laivą su specialia įranga tinklams ištraukti į paviršių.
Net ir įsigijus tokią įrangą, kyla kita problema. Kur iš vandens ištrauktus jūros žolėmis ar vėžiagyviais apaugusius tinklus dėti, kaip juos sunaikinti? Anot Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovo Alfonso Bargailos, žvejai greitai įsitikino, kad vien jų iniciatyvos ir pastangų tokiam darbui per maža. Tam reikia daug pinigų. Be to, Baltijoje tinklus pameta ne tik Lietuvos, bet ir lenkų, danų, latvių, estų žvejai. Skenduolius iš Baltijos reikia traukti ir Lietuvos ekonominėje zonoje, ir tose vietose, kur žūklauja Rusijos Kaliningrado srities žvejai, lenkai, latviai, danai. Tik visiems sutelktomis jėgomis švarinant ir saugant Baltiją, galima tikėtis, kad ateityje žuvų ištekliai nesumenks taip, kad reikėtų nuo pramoninės žvejybos pereiti prie turistų plukdymo valtelėmis į jūrą pasigauti meškere vieną kitą išlikusią menkę.
Atlieka žvalgybą
Lietuvos žvejai yra parengę du tarptautinius projektus. Pirmasis – kaip išvalyti Baltiją nuo pamestų ir Neptūnui tebežvejojančių tinklų. Antrajame siūloma iš žvejų laivų tepaluotus vandenis uoste surinkti nemokamai.
Ypač daug vilčių žvejai deda į pirmąjį projektą. Dar nesulaukus atsakymo iš tarptautinių fondų, faktiškai jis jau pradėtas vykdyti. Žvejams verslininkams duotos užduotys žūklavietėse išžvalgyti tas vietas, kuriose, jų nuomone, galėtų plaukioti prie jūros dugno žuvis dar vis naikinantys pamesti tinklai.
Anot Žuvininkystės tyrimų laboratorijos vadovo Šarūno Toliušio, ir žvejai, ir mokslininkai gerai žino Lietuvos ekonominės zonos reljefą po vandeniu bei tas vietas, kuriose dažniausiai gaudomos menkės, o užklupus audrai, grįžtama ne tik be laimikio, bet ir be tinklų. Ten ir reikia ieškoti jūros paglemžtų jų liekanų.
Kai žvalgybą Baltijoje, Lietuvos ekonominėje zonoje baigs žvejai, jų surinkti duomenys, A. Bargailos teigimu, bus perduoti Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutui.
Mokslininkai su turima įranga galės patikslinti, ar žvejai teisingai nustatė tinklų buveines.
Manoma, kad kelių metrų gylyje Baltijos jūroje gali plaukioti ne tik dešimtys tinklų, bet ir tralų. Per metus „pamestinukai” sugauna ir supūdo tonas vertingiausių žuvų – menkių. Tačiau be tarptautinio projekto vieni Lietuvos žvejai tų skenduolių iškelti į paviršių neturi nei lėšų, nei specialios įrangos.Siūlo prisidėti ir uostui
Per metus net po keliolika kartų aplinkosaugininkus pasiekia informacija, kad jūroje pasirodė neaiškios kilmės tepaluotos dėmės. Vieną kartą kaltė suverčiama nepalankios krypties vėjams, kurie prie mūsų krantų neša vaivorykštinę dėmę, kitą – praplaukiantiems svetimšalių laivams, paslapčia „išsituštinusiems” už uostų vartų. Tačiau seni jūrų vilkai žino, kad dažniausiai „juodulį” mūsų teritoriniuose vandenyse, ir ypač naktį, paleidžia saviškiai. Jie tokiu būdu „taupo”, kad įplaukus į uostą nereikėtų mokėti už surenkamus iš laivų tepaluotus vandenis.
Vaivorykštės už uosto vartų arba Danės žiotyse pasirodo ir tada, kai į jachtas ir katerius pilamas kuras iš įvairiausių atsivežtų talpyklų. Jeigu greičiau būtų jachtų prieplaukose įrengtos degalinės, anot aplinkosaugininkų, vaivorykščių uosto akvatorijoje sumažėtų.
Baltiją tepaluotais vandenimis už uosto vartų teršia ne tiek kateriai, kiek didieji laivai. Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacijos vadovo Algirdo Aušros nuomone, tepaluotų dėmių jūroje gerokai sumažėtų, jeigu iš žvejų laivų panaudoti tepalai ir tepaluoti vandenys uoste būtų priimami nemokamai. Tai būtų dar vienas konkretus sprendimas siekiant mažinti Baltijos taršą.