Antrąją pavasario dieną į Baltijos jūrą buvo paleistas jau penkioliktasis Lietuvos jūrų muziejaus augintinis – ruonis Maris.
Šis prieš metus gimęs ruoniukas, Zundos ir Molo sūnus, buvo išleistas iš narvo į laisvę ties Smiltynės Pietiniu ragu: kiek pasiblaškęs, žvilgsniu atsisveikinęs su palydinčiaisiais ir įsidrąsinęs, nėrė į ledinį vandenį.
Tolyn ruoniukas patraukė, prieš tai apie dešimt minučių paplaukiojęs ties krantu. Pasak muziejaus darbuotojų, nenoriai „gimtus namus” paliko ir Mario pirmtakai, paleisti laisvėn. Dabar didžiausias muziejininkų rūpestis – kad jūrų naujokėlis nepapultų į žvejų tinklus; kiti pavojai jam negresia.
„Ruoniukas gerai įmitęs, ir gal jam nereikės medžioti visą savaitę, kad pasigautų grobį”, – sakė muziejaus Jūros paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas. Specialisto teigimu, ir ruonė motina nemokina savo mažylių, kaip pasigauti žuvies; to išmoko gamtos duoti instinktai.
„Stengėmės ruoniuko prie žmonių artumo nepratinti, kad nuo gimimo būtų agresyvus. Jis neskuba į jūrą tik dėl to, kad gal dar netiki savo laime”, teigė specialistas. Paprastai ruoniukai į laisvę paleidžiami pavasarį arba rudenį.
Iki šiol negauta jokių duomenų apie anksčiau paleistus trylika muziejaus augintinių ruonių – kaipsyk tai ir yra liudijimas, jog jie gyvi ir sveiki. O štai pernai gegužę į Baltiją paleistas ruoniukas Adomas rudenį buvo pastebėtas Saremų salose, ir apie jį net susuktas filmukas.
„Pilkieji ruoniai, dar vadinami ilgasnukiais, – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas”, sakė A. Grušas. Jūrų muziejus drauge su švedais ir lenkais jau vienuolika metų dalyvauja HELCOM projekte, siekiančiame atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių (Halichoerus grypus macrorhynchus) populiaciją.