Lietuviškai „Eurovizijai” – pastabos iš Švedijos

Dėl įsipareigojimų Švedijoje šiemet nesu įsitraukęs į Lietuvos „Eurovizijos” atranką, tačiau su dideliu susidomėjimu seku įvykius Vilniuje iš kitos Baltijos jūros pusės.

Liūdna, bet turiu pasakyti, jog esu šiek tiek nusivylęs. Nepaisant visų gerų patarimų, kuriuos aš ir mano kolegos su visa pagarba bandė duoti LTV ir Lietuvos vadybininkams bei muzikos prodiuseriams, konkursas vis dar vyksta labai aplaidžiai.

Nepaisant to, kad LTV prodiuseriai daro keletą labai svarbių pakeitimų nacionalinėje atrankoje, tenka apgailestauti, jog Lietuva ir toliau rizikuoja patirti nesėkmes tarptautiniame „Eurovizijos” dainų konkurse. Tai mane šiek tiek erzina, nes man patiko dirbti Lietuvoje ir tikiu, kad, jeigu tik būtų kai kas pakeista, jūsų šalis turėtų kur kas daugiau šansų „Eurovizijoje”.

Supraskite mane teisingai – aš nenoriu nieko įžeisti Lietuvoje. Aš tik noriu pareikšti savo nuomonę su viltimi, jog lietuviai supras, kodėl jų šalis nepasirodo taip, kad konkurse galėtų užimti aukštą vietą. Taip pat tikiuosi, jog LTV vadovybė neįsižeis dėl mano nuomonės, o paklausys jos, nes aš Lietuvos popmuzikai linkiu tik gero.

Prasta transliacija

Norėčiau pradėti nuo labai prastos nacionalinio konkurso transliacijos – vaizdo montavimas gerokai atsilieka nuo „Eurovizijos” standartų, o garso kokybė dažnai yra tiesiog baisi.

2004 metais per nacionalinės atrankos finalą Kauno sporto halėje grupė „Bavarija” dėl garso problemų netgi turėjo pakartoti savo dainą „Labai labai”. Itin prasta LTV garso inžinierių transliuoto garso kokybė buvo ir per Amberlaifo dainą „In your eyes”.

Taip pat atsitiko ir 2005 metais, kai dėl prastos garso kokybės silpnai atrodė Alano Chošnau ir Violetos Riaubiškytės pasirodymai. O grupės „Laura and the Lovers” garso derinimo kokybė buvo tokia bloga, jog pamatęs videoįrašą aš buvau tiesiog šokiruotas.

Nesuprantu, kodėl nacionalinė „Eurovizijos” atranka Lietuvoje visuomet atrodo taip, lyg būtų suorganizuota labai atmestinai, nors aš žinau, kad LTV yra daug gerų profesionalių garso inžinierių ir prodiuserių. Taip pat nesuprantu, kodėl visuomet būna toks pasenęs scenos apšvietimas ir spalvinis fonas. Iš esmės vaizdas primena tai, ką esu matęs sovietų laikais per Rytų Europos televizijas. LTV finalų transliacijose trūksta ryškumo, scenografijos modernumo, geresnių filmavimo trajektorijų. Taigi, nors LTV filmavimo komandos yra profesionalios, jos visuomet viską kažkaip sugadina.

Praėjusiais metais, kai buvau susitikęs su Jonu Vilimu ir jo kolegomis Vilniuje, jie su dideliu pasididžiavimu pasakojo apie, pasak jų, „fantastišką nacionalinį konkursą”, kurį transliavo iš Kauno sporto halės. Tačiau iš tiesų transliacija buvo visai ne fantastiška. Pagal modernius tarptautinius standartus, ji netgi buvo siaubinga. Tik dėl būtino mandagumo ir korektiškumo aš nepasakiau J. Vilimui to tada, bet privalau tai padaryti dabar.

Rezultatas – mįslė

Praėjusių metų nacionaliniame konkurse „Lauros and The Lovers” pasirodymo garso ir vaizdo kokybė buvo tokia šokiruojanti, jog aš ir mano kolegos, kurie sukūrėme dainą „Little by little”, bet nebuvome prisidėję prie nacionalinio pasirodymo, iš karto pareikalavome, jog mums būtų leista perimti Lauros pasirodymo tarptautiniame finale Kijeve kontrolę. Tada aš atsivežiau į Vilnių specialistų komandą, su kuria mes praleidome visą dieną LTV studijoje kurdami dainos filmavimą.

LTV komanda ir prodiuseriai dalyvavo filmavimo metu, Švedijos specialistai jiems detaliai parodė, kaip pagerinti Lauros pasirodymo vaizdo montavimo kokybę. Lietuviai prisimins, jog, nepaisant nuviliančios vietos, Laura Kijeve pasirodė puikiai. Dainininkė atrodė fantastiškai, dainavo gerai ir apskritai jos stilius bei choreografija lietuvių buvo tikrai įvertinta, nes, mums sugrįžus į Lietuvą, aš savo akimis mačiau, kaip Laura buvo sutikta žurnalistų Vilniaus oro uoste.

Nėra jokios abejonės, jog ši atlikėja tapo žvaigžde Lietuvoje savo gero pasirodymo Kijeve dėka. Nereikia pamiršti, kad jos pasirodymo Kijeve vaizdo montavimas, garso paruošimas, stilius ir choreografija nebuvo lietuvių darbas – viskas buvo suplanuota ir įvykdyta Švedijos specialistų. Kodėl Lietuva nepasiekė geresnės vietos, mums vis dar lieka mįslė. Prisimenu, Kijeve, vakarėlyje po konkurso, viena reporterė man pasakė, jog „tai nebuvo niekieno kaltė, nes visi padarė, ką galėjo”.

Blogas pirmas įspūdis

Vis dėlto aš numanau, kodėl Laura neužėmė geresnės vietos. Mat televizijos žiūrovai visoje Europoje jau buvo matę jos pasirodymo Kaune, nufilmuoto LTV, versiją ir dauguma jų dar prieš prasidedant konkursui Kijeve jau buvo susidarę atitinkamą nuomonę.

Kiekvienais metais keletą savaičių prieš „Euroviziją” įvairūs nacionaliniai pasirodymai yra sumontuojami į vieną TV programą, kuri yra transliuojama kiekvienoje šalyje. Jeigu Jonas Vilimas būtų davęs EBU versiją, kuri buvo nufilmuota Vilniuje vadovaujant Švedijos specialistams, televizijos žiūrovai visoje Europoje būtų pamatę geresnę Lietuvos dainos versiją. Prisimenu neigiamus komentarus visuose Europos laikraščiuose po to, kai Lauros daina buvo parodyta daugelyje šalių. Tai buvo labai bloga pradžia prieš pasirodant Kijeve.

Per daug pusfinalių

Kitas dalykas, kuris turėtų būti pakeistas nacionalinėje atrankoje, – tai dainų atrankos sistema. Dabar lietuviškame konkurse yra per daug pusfinalių ir per daug blogų dainų, atliktų vidutiniškų dainininkų. Po trečio pusfinalio televizijos žiūrovai dažniausiai jau būna pavargę nuo blogų dainų, todėl dauguma žmonių Lietuvoje „Eurovizijos” konkurso nevertina rimtai.

Sistema turėtų būti perorganizuota taip, kaip vyksta Latvijos konkursai. Iš visų daugiau nei 70 pateiktų dainų ekspertai turėtų atrinkti 20. Tada LTV reikėtų susikoncentruoti į dviejų pasirodymų organizavimą, kurių kiekviename būtų po 10 dainų. Po penkias dainas, kurios gautų daugiausiai televizijos žiūrovų balsų kiekvieno iš dviejų pusfinalių metu, turėtų patekti į finalą.

Svarbu yra tai, kad ekspertų žiuri turėtų būti sudaryta iš žmonių, kurie iš tikrųjų supranta populiariąją muziką, pavyzdžiui, diskžokėjų iš radijo stočių, kelių Lietuvos nacionalinio radijo ar LTV prodiuserių. Tokiame žiuri turėtų būti keletas muzikos ekspertų ir ne iš Lietuvos. Praėjusiais metais taip buvo padaryta Latvijoje ir tai lėmė puikų finalinį konkursą Ventspilyje su dešimčia tikrai gerų dainų. Be to, visi prisimena, kad jo laimėtojai „Walters & Kaza” užėmė ketvirtą vietą konkurse Kijeve.

Tęsinį skaitykite rytojaus numeryje.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Be kategorijos su žyma , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.