Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, 2006 metų pradžioje Lietuvoje buvo 3 milijonai 403 tūkst. gyventojų – 22,1 tūkst. mažiau nei 2005-ųjų pradžioje. Tai lėmė natūrali gyventojų kaita (-13,3 tūkst) ir neigiamas migracijos saldo (-8,8 tūkst.).
Pernai Lietuvoje buvo įregistruota 30,5 tūkst. gimusių kūdikių, beveik tiek pat, kiek ir 2004 metais.
Tačiau 2005 metais mirė 2,4 tūkst. žmonių daugiau negu 2004 metais – mirusiųjų skaičius per metus padidėjo 7 proc.
Pernai, kaip ir anksčiau, daugiausiai žmonių mirė nuo kraujotakos sistemos ligų (54,4 proc. visų mirusiųjų), piktybinių navikų (18,4 proc.) ir išorinių mirties priežasčių (12,6 proc.) Be to, pernai nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 1,3 tūkst. žmonių daugiau negu 2004 metais, nuo išorinių mirties priežasčių – 446, nuo virškinimo sistemos ligų – 246.
Didžiausią dalį tarp išorinių mirties priežasčių sudarė savižudybės – 23,8 proc., nelaimingi atsitikimai, susiję su transportu, – 16 proc., atsitiktiniai apsinuodijimai alkoholiu – 8,1 proc., nuskendimai – 7,1 proc. ir nužudymai – 5,6 proc.
2005 metais buvo įregistruota 19,9 tūkst. santuokų – tai yra 774 poromis daugiau nei 2004 metais. Tačiau buvo įregistruota ir daugiau ištuokų – iš viso 11,1 tūkst. – tai yra 58 poromis daugiau nei užpernai.
Emigravusiųjų į užsienio valstybes skaičius padidėjo nuo 15,2 tūkst. užpernai iki 15,6 proc. pernai. 2005 metais daugiausiai žmonių emigravo į Didžiąją Britaniją (4,2 tūkst.), Airiją (2,1 tūkst.), JAV (2 tūkst.), Vokietiją (1,5 tūkst.), Rusiją (1,1 tūkst.), Ispaniją (0,8 tūkst.).
Tačiau pernai į Lietuvą iš kitų valstybių imigravo 6,8 tūkst. žmonių – 1,2 tūkst. daugiau nei 2004 metais. Daugiausiai imigravo iš Didžiosios Britanijos (1,2 tūkst.), Rusijos (0,9 tūkst.), Vokietijos (0,7 tūkst.), JAV (0,6 tūkst.). Didžiausią imigrantų dalį (apie 70 proc.) sudarė Lietuvos piliečiai.