Egzotiškieji dredai ir šiurpina, ir žavi

Pamatę gatvėje vaikiną ar merginą su dredais, vyresnio amžiaus žmonės griebiasi už galvos. Afrikiečių genčių religijos ir mados pasekėjus persekioja mokytojai, dėstytojai, darbdaviai. Chuliganai nesistengia suprasti dešraplaukių filosofijos ir susivėlusius jaunuolius į visuomenę sugrąžinti bando kumščiais.

Tačiau jaunų lietuvių nuo vis populiarėjančios egzotiškos šukuosenos neatbaido nei pašaipūs užgauliojimai, nei didžiulės šukuosenos kainos ar dredus veliančių meistrų stygius.

„Susivėlusi” mada

Dredai – madinga keliolikos metų ir vyresnių žmonių galvą puošianti šukuosena. Ji sudaryta iš įvairaus storio ir ilgio neiššukuojamai suveltų plaukų sruogų „dešrų” arba „virvių”.

Nemažai žmonių (juos nešiojančių – taip pat) dredus ne tik šukuosena, bet ir plaukais vadinti nedrįsta. „Ne žinovams” šis kūrinys – tiesiog kaltūnas, „kudlos”, „apsileidimas” ir pan.

Dredų specialistai vienoje interneto svetainėje dredus apibūdina kaip „plaukų būklę, kai nėra jokių šansų sugrąžinti juos į normalią padėtį, pavyzdžiui, iššukuoti”.

„Jeigu jūs galvojate, kad nešiojate dredus, o jie vieną dieną išsipainioja, arba sugebate juos išskirti, iššukuoti, tai reiškia tik viena: jūs niekada neturėjote dredų”, – įsitikinę internautai.

„Rastamanų” palikimas

Dredai yra neatsiejamas „rastafarių” judėjimo, į Vakarų pasaulį atkeliavusio per Jamaiką iš senovės Indijos bei Afrikos, simbolis. Rastafarianizmas skelbė jamaikiečių išsivadavimo iš kolonijinio režimo idėjas. Žodis „dredai” reiškia laisvę, protestą, siekį išsilaisvinti iš socialinių gniaužtų.

Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pradžioje dredus kartu su regio stiliaus muzika bei vegetarizmu išpopuliarino Bobas Marlis. Po dešimtmečio dredus jau nešiojo ne tik juodaodžiai, bet visi, kam nesvetima „rastamanų” filosofija.

Lietuvos jaunimo širdis dredai pradėjo užkariauti prieš septynerius aštuonerius metus. Dauguma „normalios” šukuosenos atsisakyti nusprendžia vien dėl mados, tačiau kai kuriems jaunuoliams artimos ir senovinio sąjūdžio skelbtos idėjos.

Kirpyklose nedaro

Lietuvoje „dreduotų” jaunuolių sutinkama jau beveik dešimtmetį. Sostinėje, Kaune yra ne tik savamokslių auksarankių, bet ir dredais puošiančių profesionalių kirpėjų. Nors ir uostamiesčio gatvėmis vaikšto ne vienas dešraplaukis vaikinas ar mergina, kai kurie Klaipėdos kirpėjai apie tokią šukuoseną net nėra girdėję. Paskambinus į beveik dešimtį didesnių plačiai besireklamuojančių grožio salonų ir pasiteiravus, ar čia veliami dredai, dažniausias atsakymas buvo „O kas tai yra?”

Tik grožio salono „Mantė”, kuriame dredai taip pat nėra veliami, darbuotoja minėjo, kad kirpyklose tokia šukuosena daroma retai – radikaliai pakeisti išvaizdą ir išsiskirti iš minios trokštantys jaunuoliai greičiausiai kreipiasi į informaciją iš lūpų į lūpas apie savo paslaugas teikiančius „meistrus”. Arba dėl madingos šukuosenos važiuoja į užsienį.

Grožio salonuose dažniau pageidaujama tiesiog prisiauginti plaukus, susipinti kasytes arba pasidaryti dekoratyvinius dredus – pašiaušti plaukus, pavyzdžiui, vakarėliui. Naujovėmis besidominti moteris mano, kad mūsų visuomenė vis dar gana konservatyvi, vertinanti „rimtą įvaizdį”.

Su plaukais – negerai

Viena iš dredų mados Lietuvoje pradininkių ir populiarintojų pasakojo, kad dredais domisi ne tik paaugliai. Daugiau kaip 300 lietuvių bei užsieniečių (ypač latvių, vokiečių, rusų) galvų dredais papuošusios merginos teigimu, jos vyriausiam klientui buvo trisdešimt metų.

Dredų meistrė ir jos draugas egzotiška šukuosena susižavėjo daugiau kaip prieš penkerius metus. Tada Lietuvoje nieko panašaus nebuvo daroma, tad jaunuoliai dredų vėlimo technikas nusižiūrėjo iš lenkų. Panorusi likti neįvardyta dešraplaukė prisipažino, kad pirmieji bandymai su savo plaukais buvo nelabai sėkmingi, tačiau dabar tiek ji, tiek jos bičiulis puikuojasi tvarkingais, ilgokais dredais.

„Dredus reikėtų darytis ne dėl mados, bet dėl tvirtų įsitikinimų. Su plaukais jaučiuosi blogai. Dredai man reiškia saviraiškos laisvę”, – prisipažino pašnekovė. Ji mano, kad tie, kurie siekia tik šokiruoti, veltui leidžia pinigus – vis tiek vėliau nusikirps. Salonuose tokią šukuoseną pasidaryti kainuoja iki kelių šimtų litų.

Pirštai ir „Momentas”

Dredus galima suvelti net iš nelabai ilgų plaukų. Lengviausiai sekasi juos užsiauginti tankių, garbanotų plaukų savininkams. Dredų meistrė egzotiškas „dešras” gamina be jokių priemonių, vien tik ištobulintais pirštų judesiais.

Nereti atvejai, kai dredų trokštantys jaunuoliai juos bando susivelti namuose. Tam naudojamos įvairiausios priemonės – nuo medaus iki klijų „Momentas”. Tačiau, pasak dredų vėlėjos, tokiais būdais galima tik susigadinti plaukus ir sukelti aplinkinių pasibaisėjimą.

Vis dėlto ne visi bandymai savarankiškai pasikeisti išvaizdą baigiasi tragiškai. Žinomos dainos „Pasaulis gražus” atlikėjas Hokšila jau septynerius metus džiaugiasi paties „pagamintais” dredais, kurių ilgis šiuo metu siekia apie 40 cm. Juos užsiauginti pavyko nesunkiai – vaikino plaukai kaip afrikiečio, vešlūs ir garbanoti. Tereikėjo jų nešukuoti. „Dredus patogu ir paprasta prižiūrėti – tereikia kartą per savaitę ištrinkti galvą”, – sakė dainininkas.

Patiria ir smurto

Anot pašnekovų, dredus kaip įvaizdžio, mados ar įsitikinimų atributą supranta ne visi. Dešraplaukiai ne tik diskriminuojami, bet ir fiziškai žalojami.

Dredų meistrė pasakojo, kad nemažai dredus užsiauginusių jaunuolių mokykloje ar universitete kenčia patyčias, vien dėl nestandartinės šukuosenos gauna prastesnius pažymius. Nemažai „dreduotųjų” neranda darbo. Ne taip kaip kiti atrodantys jauni žmonės neišmanėliams primena narkomanus, pasileidėlius.

Mergina prisipažino ne tik buvusi užgauliojama, bet ir užpulta chuliganų. Tačiau teigė nė už ką neatsisakysianti savo pasididžiavimo ir puošmenos – dredų.

Julija Gural