Artėjant kasmetiniam potvyniui Nemuno žemupyje, jam būtina iš anksto pasirengti. Kad per potvynį būtų išsaugotos žmonių gyvybės bei jų sveikata ir patirta kuo mažiau turtinių nuostolių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos pataria gyventojams, kaip reikėtų elgtis jo metu.
Geriausias ir paprasčiausias žmonių apsisaugojimo būdas – evakuotis iš pavojingos vietovės. Todėl prieš prasidedant potvyniui, ligoniams, nėščioms moterims, senyvo amžiaus žmonėms, vaikams rekomenduojama išvykti į saugesnes vietas. Nutarusieji išvykti, prieš palikdami namus, turėtų užsukti vandens sklendes, išjungti elektrą, pasiimti dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinti duris, uždaryti arba užkalti langus. Tačiau nusprendusieji pasilikti potvynio zonoje, turėtų jam deramai pasirengti. Apsisaugojimui būtina įsigyti patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą ar valtį), apsirūpinti neperšlampama apranga bei avalyne, ne mažiau kaip 10-čiai parų pasirūpinti ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų. Taip pat būtina turėti mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.
Prieš prasidedant potvyniui, reikia paruošti gyvuliams ir baldams paaukštinimus, iš rūsių išnešti daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus. Lengvesnius reikmenis, kuriuos gali sugadinti vanduo, sukraukite viršutiniuose aukštuose ar pastogėse. Kad neįvyktų trumpasis jungimas, gerai izoliuokite visus elektros laidus,
Kad į šulinius nepatektų užterštas paviršinis vanduo, juos reikia užsandarinti. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink jį suformuoti nuolydį, kurį išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti. Sodybos apsaugai nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus, o vėliavėlėmis ar kitais ženklais pažymėkite, kaip prie jos privažiuoti nuo pagrindinio kelio.
Išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas. Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų chemikalų, tepalų ar naftos produktų, kurie galėtų užteršti aplinką.
Kilus potvyniui, neišsikėlusiems į saugesnes vietas gyventojams, patariama nuolat palaikyti ryšį su kaimynais ir būti pasiruošusiems vieni kitiems padėti. Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, o jeigu namas vienaaukštis – įsikurkite pastogėje esančiose patalpose. Įsidėmėkite pagalbos ženklus: iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba, mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba.
Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią tikrinkite kartimi. Jeigu per užtvindytą vietovę einate keliese, patartina susirišti virve. Įkritus į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į šalia plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir šaukitės pagalbos.
Potvynio metu ir jam pasibaigus, griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrengimus. Apie gedimus elektros tinkluose, vandentiekio ar dujų sistemose, nedelsiant praneškite atitinkamoms tarnyboms. Nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų, kad išvengtumėte per vandenį plintančių infekcinių ligų.
Nuslūgus vandeniui, išvalykite šulinius: ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį, išdezinfekuokite šulinį chlorkalkių tirpalu (1 m3 vandens – 400-600 g chlorkalkių miltelių), o po paros atsiradusį vandenį išsemkite. Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją.
Tikimės, kad šios rekomendacijos padės išvengti nelaimių.