Silpni taupymo įgūdžiai ir žinių trūkumas apie modernius taupymo būdus gali užkirsti kelią lietuviams į sočią ir aprūpintą senatvę. LR Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliktas tyrimas rodo, jog lietuviai neišnaudoja egzistuojančių finansinių instrumentų ir pirmenybę teikia mažiausios rizikos bei pelningumo taupymo būdams.
„TNS Gallup” atlikto tyrimo duomenimis , daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų turi galimybę taupyti ir investuoti: atliekamų pinigų po būtinųjų išlaidų turi daugiau nei pusė namų ūkių, t. y. 62 proc. 34 proc. respondentų lieka 25-100 litų, kiek daugiau – 200 litų lieka 15 proc. gyventojų. Lyginant su 2002, 2003 ir 2005 metais ši gyventojų dalis turi tendenciją didėti.
Trys ketvirtadaliai – 74 proc. apklaustųjų namų ūkių pirmenybę teikia pasyviam taupymo būdui: sąskaitoms banke, taupomajam indėliui, gryniesiems pinigams namuose. „Gera žinia, jog vis mažiau santaupų „dedame į kojinę”, tačiau šis procentas vis dar pakankamai didelis – 23 proc.”, – tyrimo rezultatus komentuoja VPK pirmininkas Virgilijus Poderys. Santaupų laikymą namuose keičia indėliai bankuose: šiam taupymo būdui pirmenybę teikia apie 50 proc. Pasak V. Poderio, banko kaip taupyti padedančios institucijos rekšmė didėja. Tikėtina, jog su bankų pagalba pavyks įtikinti lietuvius rinktis modernesnius būdus – investuojant į fondus ar akcijas bei efektyviau juos tvarkyti.
VPK pirmininko teigimu, dabar svarbu informuoti gyventojus apie visas egzistuojančias taupymo galimybes. Tuo labiau, kad viena iš pagrindinių nurodytų priežasčių, kodėl gyventojai nesinaudoja pesijų, investiciniais fondais, kitomis investavimo priemonėmis, yra žinių trūkumas. Tyrimas rodo, jog vos 26 proc. gyventojų taupo ilgą laiką. Tuo tarpu trečdalis gyventojų taupo greitam vartojimui ir ši dalis turi tendenciją augti taupančiųjų ilgą laiką sąskaita. „Svarbu suvokti, jog taupant vardan taupymo sukaupiamos tik mažos sumos ir jos neduoda ilgalaikių garantijų”, – sakė V. Poderys.
Apie neišnaudojamas galimybes byloja ir 2005 m. Lietuvos pensijų ir investicinių fondų veiklos rezultatai. Vertindamas juos V. Poderys akcentavo kolektyvinio investavimo subjektų (KIS) investicinius fondus, kurių veikloje, skirtingai nei ankstesniais metais, vyko ryškiausias judėjimas – gyventojus domina šis investavimo būdas. Investuojančiųjų skaičius išaugo penkis kartus (nuo 1,9 tūkstančio iki 9,7), fondų turtas – 2,6 karto ir sudaro 397 mln. litų, fondų skaičius – daugiau nei 2 kartus ir dabar jų yra 19.
Turtas bei įvairovė kito ir pensijų fondų sektoriuje.”Sektorius susiformavęs, tačiau jame yra būtini pokyčiai, spręndžiantys fondų pasirinkimo spragą – pensijų fondai turėtų daugiau rūpintis investuotoju, parinkdami fondų rizikingumą, o artėjant pensiniam amžiui perėjimas į mažiau rizikingą pensijų fondą turėtų būti privalomas”, – teigia V. Poderys. Likus 10-15 metų iki pensijos investuotojas turėtų pereiti į mažos akcijų dalies pensijų fondus, likus 5-7 metų – į obligacijų.
Pasak VPK Prekybos priežiūros skyriaus vedėjos Karolinos Kriščiukaitytės praėjusiais metais pakito ir vertybinių popierių rinka. „Birža suaktyvėjo – dabar rinkoje yra kur kas aktyvesni norintys pirkti, negu buvo prieš kelis metus”, – teigia K. Kriščiukaitytė. 2005 m. jų skaičius išaugo iki 7 tūkst., t. y. 80 proc.