M.K.Čiurlionio tilto transporto mazgo statyba sudomino du investuotojus
Kauno savivaldybė tęsia M.K.Čiurlionio tilto transporto mazgo koncesininko paieškas. Praėjusią savaitę atplėšti vokai su potencialių investuotojų pasiūlymais. Žiniasklaidoje jau net pasirodė informacija, kad koncesininku paskelbtas Žemaitijos bendrovių susivienijimas.
„Derybos dar neprasidėjo, todėl apie jokius nugalėtojus negali būti ir kalbos”, – teigė Ekonomikos departamento direktorius Alvydas Gineitas.
Skirtumas – 60 milijonų litų
„Kauno dienos” žiniomis, M.K.Čiurlionio transporto mazgo kairiojo prietilčio estakadas norėtų statyti bendrovė „Kamesta” ir Žemaitijos firma „Gargždų hidrostatyba”, sudariusi jungtinę sutartį su „Šilutės automobilių keliais” .
Neoficialių šaltinių teigimu, „Kamestos” pasiūlymas yra kur kas brangesnis. Per 25 metus bendrovė norėtų gauti apie 200 milijonų litų. Tuo tarpu Žemaitijos firmos – 139 milijonus litų.
Savivaldybės atstovai vakar nekomentavo, kodėl konkurso dalyviai pateikė tokius skirtingus pasiūlymus. Dar tikrinami abiejų dalyvių dokumentai ir pasiūlymų pagrįstumas. „Šiuo objektu domėjosi penkios kompanijos, tačiau sulaukėme tik dviejų pasiūlymų. Dabar prasideda derybos. Vėliau potencialus investuotojas turėtų būti pristatytas miesto Tarybai. Tik gavę politikų pritarimą, pradėsime rengti konkrečią sutartį”, – teigė Ekonomikos departamento direktorius.
Po vokiečių akibrokšto darbai pabrango dvigubai
Dar praėjusiais metais Savivaldybė koncesijos sutartį turėjo pasirašyti su Vokietijos kompanija „Josef Mobius Bau-Aktiengeseilshaft”. Sutarties projektui buvo pritarę ir Kauno politikai, ir Vokietijos kompanijos atstovai. Tačiau paskutinę minutę investuotojai persigalvojo. Savivaldybė dėl to taip ir nesulaukė oficialaus paaiškinimo.
Pagal parengtą sutarties projektą, Savivaldybė vokiečiams per 25-erius metus būtų sumokėjusi apie 60 milijonų litų. Tuo tarpu dabar Lietuvos bendrovių pateikti pasiūlymai svyruoja nuo 139 iki 200 milijonų litų.
Kalbinti statybos kompanijų atstovai tikino, kad per pastaruosius metus statybos darbai pabrango. Jie taip pat teigia, kad vokiečių pasiūlymas buvo „ekonomiškai nepagrįstas”.
„Greičiausiai dėl to Vokietijos kompanija ir nepasirašė sutarties. 60 milijonų litų – tai beveik statybos kaina. Be to, reikia nepamiršti, kad pinigai būtų išmokėti tik per 25-erius metus”, – tikino vienas Savivaldybės tarnautojas, nenorėjęs viešai skelbti savo pavardės.
Po nepavykusio konkurso, Viešųjų pirkimų tarnyba leido pradėti derybas supaprastinta tvarka. Apie jas pernai buvo paskelbta „Valstybės žiniose”.
Europos prospekto rekonstrukcija sustojo
Komunalinio ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas Algirdas Vyšniauskas neslėpė, kad dėl praėjusiais metais nutrūkusių derybų su vokiečiais, teko pristabdyti ir Europos prospekto rekonstrukcijos darbus.
„Kelininkai jau beveik pasiekė tą ribą, nuo kurios turėtų prasidėti estakadų statyba. Čia reikia sutvarkyti inžinerines komunikacijas, rekonstruoti geležinkelio liniją”, – sakė pavaduotojas.
Paklaustas apie naujus potencialius koncesininkus, A.Vyšniauskas vengė prognozių. „Praėjusiais metais jau prisiklausėme kalbų apie koncesininką. Dabar nenorėčiau nieko prognozuoti”, – sakė valdininkas.
„Kauno dienos” žiniomis, Savivaldybėje rengiamasi ir blogiausiam variantui. Analizuojama galimybė M.K.Čiurlionio transporto mazgą pastatyti už skolintas lėšas. Preliminariais apskaičiavimais – jau pirminiam etapui reikėtų apie 24 milijonų litų.