Iš žmogiškų silpnybių bei patiklumo besipelnantys sukčiai randa vis naujų būdų prisitaikyti prie pareigūnų jiems bandomo užnerti apynasrio.
Seniai vieša paslaptis, kad pastaraisiais metais smarkiai paplitęs sukčiavimo būdas, kai auka susirandama paskambinus dažnai tiesiog atsitiktiniu numeriu ir pranešus apie nelaimę, neva ištikusią artimąjį, išviliojamos nemažos pinigų sumos, – už grotų dienas leidžiančių nuobodžiaujančių nuteistųjų išmonė. Nuo šių metų sausio 1-osios įsigaliojusi įstatymų pataisa, draudžianti laisvės atėmimo vietose esantiems nuteistiesiems gauti siuntinius, lyg ir turėjo tapti papildomu apsaugos barjeru nuo tokių nusikaltimų. Kad mobilieji telefonai patekdavo į „zoną” kartu su šiais siuntiniais, liudijo ir pranešimai apie pareigūnų aptinkamas viena už kitą išradingesnes slėptuves, ir kurį laiką vykusių masinių kratų šalies įkalinimo įstaigose rezultatai.
Įsigaliojus siuntinius draudžiančiai įstatymų pataisai, tokių sukčiavimo atvejų ženkliai sumažėjo, tačiau pradėta fiksuoti nauja tendencija. Praėjusią savaitę Kaune užregistruota nauja šiek tiek patobulinta šių nusikaltimų atmaina – akivaizdus įrodymas, kad ne vienerius metus parazitavę sukčiai neketina taip lengvai pasiduoti.
Šįkart sukčių „kabliukas”, ant kurio užkibo viską dėl sūnaus pasiryžusi atiduoti viena Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės darbuotoja, buvo jau seniai naudojamų dviejų populiariausių apgaulės rūšių – spekuliavimo artimąjį ištikusia nelaime ir melagingo pranešimo apie sėkmę loterijoje mišinys.
Penkiasdešimt vienerių metų R.S. policijai teigė vakare, būdama darbe, gavusi iš Vilniuje studijuojančio sūnaus SMS žinutę. Jos turinys buvo tipiškas pranešimas apie neva ištikusią nelaimę, apie kurią anksčiau skambindamas pranešdavo pats „nelaimėlis”, iš „susijaudinimo” sunkiai atpažįstamu balsu. SMS žinutės dažniausiai būdavo siunčiamos pranešant apie „laimėjimą loterijoje”.
R.S. gautas pranešimas buvo šykštus: „Mama, papuoliau į bėdą. Paskambink tokiu ir tokiu telefonu”. Jį surinkus, atsiliepė vyriškis, prisistatęs Vilniaus policijos komisaru. Iš jo skambinusioji ir sužinojo, kad sūnus su kažkuo susimušė per tądien vykusias „Lietuvos ryto” ir Maskvos CSKA rungtynes. Tačiau jam gresiančių nemalonumų galima išvengti, jeigu mama nupirks „Labas” papildymo kortelių ir „Labas” kvitų loterijos terminale bei padiktuos jų kodus.
Įsitikinusi, kad gelbėja sūnų, R.S. taip ir padarė. Kad ji buvo paprasčiausiai apgauta, moteris sužinojo tik kitą dieną paskambinusi sūnui.
Beveik neabejojama, kad ir ši dėl sūnaus padarysianti bet ką mama tapo atsitiktine sukčių auka. Ir labai jau mažai tikimybės, kad tą trečiadienio vakarą, kai vyko minėtos Eurolygos rungtynės, panašių žinučių negavo ir daugiau mobiliojo ryšio klientų. Tik kitos potencialios aukos galbūt neturi Vilniuje studijuojančių artimųjų arba pastarieji žiūrėjo krepšinio varžybas per televizorių namuose.
Tai, kad šį kartą prašyta ne grynųjų pinigų, o nupirkti papildymo kortelių – dar vienas įrodymas, kad sukčiai ieško naujų būdų. Anksčiau to būdavo prašoma tik „laimingųjų”, laimėjusių loterijose. Tačiau tai ir puikiausias įrodymas, kad siuntinių nebegaunantys, tačiau telefonus sugebėję išsaugoti nuteistieji greičiausiai surado naują būdą, kaip apsirūpinti papildymo kortelėmis, kurios anksčiau juos pasiekdavo ne visada pareigūnų demaskuotose slėptuvėse.
R.S. teigimu, vykdydama sūnui padėti žadėjusio „komisaro” reikalavimą, ji išleidusi „Labas” papildymo kortelėms bei kvitams beveik šešis šimtus litų.