Šiomis dienomis uostamiesčio policija atsisveikina su dalimi savo istorijos – senaisiais rusiškais automobiliais. Sovietmečio relikvijas pakeitė naujesnės mašinos, o senąsias konkurso keliu planuojama parduoti metalo laužo supirkėjams.
Klaipėdos miesto VPK Organizacinio skyriaus viršininko pavaduotojas Viktoras Freigofas policininkų automobiliais, kaip ir ginklais, uniformomis, rūpinasi nuo 1994 metų.
Liūdna, tačiau per šį laiką dažniau keitėsi V. Freigofo pareigų pavadinimas nei Klaipėdos policijos technikos parkas.
Pusė – fordai
Iki 1994 metų uostamiesčio policininkų automobilių parkas buvo pavaldus sostinei, vėliau perėjo Klaipėdos miesto VPK žinion. Anot V. Freigofo, tuo metu klaipėdiečiai policininkai naudojosi maždaug šimtu VAZ, UAZ ir „Moskvič” markės automobilių. Automobilių skaičius panašus ir šiuo metu, tačiau pakito jų markės.
Pirmi nauji užsienietiški automobiliai uostamiesčio policijoje pasirodė prieš 12 metų – tai buvo ką tik nuo konvejerio nuriedėję penki „Volkswagen Vento”. Jie buvo paskirti patruliams, po to naujų mašinų sulaukė ir kriminalistai.
Šiuo metu Klaipėdos pareigūnai yra išbandę įvairiausių markių automobilius. Apie pusę jų parko sudaro fordai, daugiausia „Mondeo” modeliai.
„Turime 15-16 metų senumo „Volkswagen Passat” ir „Volkswagen Golf”, dvylikos metų „Citroen ZX”, devynerių metų „Škoda Octavia” ir „Škoda Felicia”, septynerių metų „Fiat Marea”. Šiek tiek naujesni yra tik trejų ketverių metų senumo „Mazda”, prieš metus pagaminti lengvieji „Hyunday” ir mikroautobusai „Fiat Ducato”, – pasakojo V. Freigofas.
Yra ir vienetinės mašinos: „Volvo”, kuri naudojama gaudant greičio mėgėjus autostradoje bei du 12 metų senumo visureigiai – „Nissan Terrano” ir „Jeep Cherokee”. Jie retai naudojami ir yra be skiriamųjų policijos ženklų.
Trečdalis mašinų varomi dyzeliniu kuru, trečdalis – dujomis. Likusius – benzininius – pasitaikius pirmai progai planuojama paversti varomais dujomis.
Taip pasielgti norima dėl lėšų stygiaus. Nepatruliuojančių pareigūnui mašinai, anot viršininko pavaduotojo, skiriama 60 litrų kuro mėnesiui, o patruliams taikomi kitokie tarifai. „Paprastai šios tarnybos mašinoms skiriama 6-8 litrai kuro dienai”, – ištaręs šią frazę pašnekovas reikšmingai atsidūsta.
Norėtų dovanų
Policijos automobilių parką stengiamasi atnaujinti kasmet. Deja, trūkstant lėšų, kurias ir taip tenka taupyti, laikas nėra pareigūnų sąjungininkas – automobiliai sensta greičiau nei atrandama galimybė įsigyti naujų.
Apie 40 tūkst. kilometrų per metus nuvažiuojantys automobiliai greitai nusidėvi. Kasdien besikeičiantys vairuotojai taip pat neprisideda prie technikos puoselėjimo. Populiariausia „liga” – važiuoklės gedimai.
Ne pačius geriausius laikus išgyvenantys policininkai juokauja, kad noriai priimtų gyventojų dovanojamus automobilius. Beje, tam iš tiesų sukurta visa teisinė bazė, tad policiją galima remti ir „natūra”.
Perkant naujus automobilius skelbiami konkursai, ir svarbiausiu rodikliu juos renkantis tampa kaina. Tiesa, atsižvelgiama į mašinos galingumą, durelių skaičių.
Konkurso keliu perkamos ir detalės, o automobilių remontui sudaromos sutartys su servisais. Manoma, jog tai pigiau nei išlaikyti visą būrį remontininkų. Taip iš 20 šaltkalvių, dirbusių Kretingos gatvėje įsikūrusiame policijos automobilių ūkyje, liko du.
Daugiausia problemų dėl brangaus remonto, anot pareigūno, kelia „Citroen” markės automobiliai. Sunku buvo ir su paskutiniais rusiškais automobiliais. Policija mieste buvo kone paskutinė įstaiga, jais važinėjusi, pastaruoju metu vis sunkiau buvo gauti detalių Sąjūdžio laikus menančioms mašinoms – tekdavo specialiai užsakinėti Rusijoje ar net Vokietijoje, o tai brangiai atsieidavo.
Pasak V. Freigofo, senaisiais policijos „žiguliukais” kolekcininkai ar paprasti miestelėnai nesidomi. Prieš parduodant nuo jų nuimami skiriamieji ženklai, tad mašinos, kainuojančios 250-300 litų, domina tik metalo laužo supirkėjus. Kai į užtarnautą poilsį būdavo palydimi paskutiniai „uazikai”, vadinti „ožiais”, juos noriai pirkdavo medžiotojai.
„Gal pasiliksim du ar tris rusiškus automobilius, kuriuos kaip eksponatus laikysime garaže. Ekstra atveju – jei pritrūktume riedančių naujų mašinų, – gal dar ir panaudotume”, – svarstė viršininko pavaduotojas.
Pareigūnės nevairuoja
Klaipėdos miesto VPK priklausantys automobiliai patikimi ne bet kam – juos vairuojantys pareigūnai kasmet laiko būsimiems vairuotojams įprastus egzaminus, o sukėlę avariją – perlaiko. Norint sėsti prie policijos automobilio vairo būtina turėti ne mažesnį nei dvejų metų vairavimo stažą.
„Šiemet avarijų, kilusių dėl pareigūnų kaltės, dar nebuvo. Paprastai per mėnesį avarijose nukenčia vienas ar du policijos automobiliai. Dažniausiai juos taranuoja išgėrę asmenys”, – sako pašnekovas.
Pareigūnų automobiliai, kaip ir paprastų mirtingųjų, nukenčia nuo vagių ar chuliganų. Pastarieji dažniausiai išdaužia langą ar sulanksto dureles. Dažniausiai chuliganai siautėja supykę dėl pareigūnų veiksmų, tad yra sulaikomi nusikaltimo vietoje.
Uostamiesčio pareigūnės tarnybinių mašinų nevairuoja. Anot V. Freigofo, patrulių rinktinėje moterų nėra, o kitose policijos srityse dirbančioms silpnosios lyties atstovėms mašinos neskiriamos.
Klaipėdos miesto VPK viršininkas Benonas Ivanauskas važinėja skiriamaisiais ženklais nepažymėtu tarnybiniu „Volvo”, jo pavaduotojai – „Ford Mondeo”. Pastarąsias mašinas yra pasirinkę ir keturių uostamiesčio komisariatų vadovai.