Pastaruoju metu įvairiais lygiais verda diskusijos dėl sveikatos apsaugos reformos, dėl pernelyg sparčiai besiplečiančių Kauno medicinos universiteto klinikų.
„Lietuvos žinios” paprašė Klinikų generalinio direktoriaus profesoriaus Juozo Pundziaus atsakyti į aktualius klausimus dėl KMUK dabarties ir ateities, svarbios tūkstančiams Lietuvos žmonių.
– Šių metų pradžioje prezidentas išreiškė abejones, ar sveikatos priežiūros reforma vyksta teisinga linkme, ši tema buvo svarstyta Prezidentūroje. Prezidento patarėja sveikatos klausimais akcentavo per didelę Jūsų įtaką sveikatos sistemai, peikė per didelę Kauno klinikų plėtrą. Kaip vertinate tokį požiūrį?
– Esu dėkingas prezidentui, kad parodė dėmesį Lietuvos sveikatos problemoms. Diskusija sveikatos priežiūros sistemos pertvarkos klausimais labai reikalinga. Tačiau tenka apgailestauti, kad šiame susitikime galėjau pateikti tik dalį informacijos, nors iš anksto su prezidento patarėja buvo suderinta, kad mano pranešimui bus skirta mažiausiai 15 minučių. Deja, atvykus į susitikimą paaiškėjo, kad nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkui nenumatyta atskiro laiko. Taigi visavertė diskusija neįvyko, buvo tik apsikeista nuomonėmis.
– Kauno klinikų išplėtimo priešininkai įsitikinę, kad Klinikos yra per didelės, bene didžiausios Europoje, jas sunku valdyti, todėl blogėja paslaugų kokybė.
– Geriausiai čia tiktų bent keletas kitų Europos šalių pavyzdžių. Prancūzijoje egzistuoja ligoninių junginiai iki 10.000 lovų. Prieš 5 metus Helsinkio ligoninės sujungtos į vieną universitetinę ligoninę, kurioje dabar yra 6.000 lovų ir 16 tūkstančių darbuotojų. Pernai sujungtos 3 stambios Rygos ligoninės. Gioteborge (Švedijoje) po 3 metus trukusių diskusijų pernai sujungtos 3 ligoninės ir dabar šiame Vilniaus dydžio mieste yra likusios tik 2 ligoninės. Taigi KMUK plėtra iki 2 500 lovų nėra išskirtinis reiškinys.
– Būtent pacientai labiausiai prieštaravo šiam prijungimui. Buvo surinkta net 30 tūkst. pacientų parašų, kuriais remdamiesi politikai, pacientų organizacijų atstovai reikalavo sugrąžinti Kauno onkologijos ligoninei ankstesnį statusą.
– Į pacientų nuomonę būtina atsižvelgti. Tačiau su tais visur deklaruojamais parašais yra tikras detektyvas. Niekas iš politikų nėra jų dorai matęs, jie niekam neįteikti. Perrištas parašų lapų paketas kartkartėmis ištraukiamas, parodomas ir vėl paslepiamas. Nė vienas pareigūnas nėra tų parašų suskaičiavęs ir įvertinęs jų autentiškumą. Lapuose nėra teksto, po kuriuo renkami parašai. Tik prieš visus parašų lapus ant atskiro lapo pateikiamas tekstas, dėl ko pasirašė žmonės. Šis tekstas yra keičiamas, priklausomai nuo aplinkybių. Man pačiam teko matyti 2 skirtingus variantus (gaila, kad nepadariau ankstesniojo kopijos). Turėjau galimybę porą minučių pavartyti lapus ir aptikau daugybę parašų, surašytų tarsi tuo pačiu rašikliu, tuo pačiu braižu. Teko girdėti, kad nemaža dalis parašų surinkta net prieš 2-3 metus. Tai kelia daug abejonių dėl parašų tikrumo.