Kai vargina nerimas

Dauguma žmonių neretai pernelyg smarkiai jaudinasi ir kai kuriais gyvenimo atvejais patiria itin stipraus streso būseną. Kartais nerimas suaktyvėja ir nedingsta, o galiausiai netgi tampa labai stiprus ir jaučiamas visada. Tuomet diagnozuojamas nerimo sutrikimas. Kartu pasireiškia įvairių vidaus organų nervinės reguliacijos sutrikimo simptomų. Nustatyta, kad nerimo sutrikimais serga 3–5 proc. visų žmonių.

Nerimas

Paprastas nerimas yra normali organizmo reakcija į iškilusias kasdienes stresines situacijas. Tikriausiai kiekvienas mūsų ne kartą prieš egzaminą ar iškvietus „ant kilimo” pas viršininką esam jutę neaiškų kutenimą pilve. Šis sveikas nerimas padeda mobilizuoti organizmo jėgas, geriau pasiruošti egzaminui ar labiau pasistengti sakant kalbą – jis padeda mums susidoroti su iškilusiais sunkumais. Tačiau tais atvejais, kai nerimas pereina į ligą, šis paprastai naudingas jausmas atsigręžia prieš mus – jis ima trukdyti susidoroti su stresinėmis situacijomis, atlikti kasdienius darbus, džiaugtis gyvenimu.

Paprastai pacientams, kurios vargina nerimas (ar depresija su nerimu), gali būti daug negalavimų, panašių į kitų ligų sukeliamus simptomus. Dėl to jie apsilanko pas daugybę įvairių specialybių gydytojų, dažniausiai nepripažindami psichiatro konsultacijos būtinybės. Pvz., jausdami tokius tipiškus nerimo išraiškos simptomus, kaip nemalonūs jutimai širdies srityje, sustiprėjęs širdies plakimas, dusulys ar padidėjęs arterinis kraujospūdis, pacientai būna įsitikinę, kad serga širdies liga, kreipiasi į kardiologą ir labai stebisi/abejoja, kai nenustatoma širdies liga. Dažnai jie galiausiai vis dėlto nesutinka kreiptis į psichiatrą. Čia ir slypi pagrindinė problema – nepaskyrus tinkamo gydymo, jų būklė vis blogėja, simptomai sunkėja. Neretai pacientai mėgina nerimą malšinti alkoholiu ar cigaretėmis, o tai dar papildomai pasunkina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę ar net gali pereiti į tikrą priklausomybę nuo alkoholio ar nikotino.

Ligos priežastys

Nerimo atsiradimas dažniausiai siejamas su tam tikrų galvos smegenyse esančių cheminių medžiagų (vadinamų neuromediatoriais), apykaitos pokyčiais.

Psichodinaminė ligos vystymosi teorija teigia, kad įprastinis nerimas signalizuoja apie suintensyvėjusius pasąmonėje glūdinčius impulsus, o tais atvejais, kai nerimo lygis viršija organizmo prisitaikymo galimybes, vystosi nerimo ar kiti neuroziniai sutrikimai. Kai kurie mokslininkai teigia, kad vaikai išmoksta jausti nerimą, kopijuodami nerimastingas tėvų reakcijas. Beje, įdomu, kad tik mažiau nei 20 proc. ligonių pripažįsta, kad jiems yra psichologinių problemų.

Ne paskutinį vaidmenį nerimo atsiradimui vaidina ir genetinis polinkis. Daugelio sergančiųjų nerimo sutrikimais ar depresija šeimose taip pat yra buvę sergančiųjų šiomis ligomis.

Gydymas

Psichoterapija

Nerimo sutrikimams gydyti gali būti taikoma psichoterapija. Šiuo metu egzistuoja nemažai skirtingų psichoterapijos mokyklų, tačiau visos jos skatina žmogaus asmenybės, elgesio, santykių su aplinkiniais pokyčius. Tokie pokyčiai gali padėti sumažinti nerimo sutrikimų mastą arba visai juos panaikinti. Išskirtini 2 psichoterapijos aspektai: pasiektas psichoterapinis poveikis būna ilgalaikis, tačiau kita medalio pusė ta, kad jis pasiekiamas labai negreitai, todėl, siekiant pacientui padėti sunkiausiu ūminiu periodu, viena psichoterapija nėra tinkamiausias metodas.

Antidepresantai

Antidepresantai veikia darydami įtaką jau minėtų neuromediatorių apykaitai galvos smegenyse. Daugelis antidepresantų gali būti vartojami tiek depresijai, tiek nerimo sutrikimams gydyti. Dažniausiai skiriama selektyvių serotonino reabsorbcijos inhibitorių (SSRI). Šie vaistai, be stipraus antidepresinio poveikio, puikiai mažina ir nerimo simptomus. Vis dėlto jų poveikis yra lėtas, pasireiškia tik po kelių savaičių pradėjus vartoti vaisto. Todėl ūmiuoju nerimo sutrikimo periodu paprastai būna sunku išsiversti be specifinių nerimą mažinančių medikamentų, vadinamųjų anksiolitikų.

Anksiolitikai

Nerimo simptomams gydyti jau daug metų vartojami anksiolitikai (lot. anxietas – nerimas; gr. lysis – ištirpimas), pvz., alprazolamas (Xanax, Xanax XR). Visame pasaulyje šie vaistai skiriami siekiant greitai sumažinti nerimo simptomus. Anksiolitikai veiksmingai ir labai greitai sumažina labiausiai pacientus gąsdinančius nerimo pojūčius (tokius kaip širdies plakimas, oro trūkumas, baimė). Daugumos šių vaistų poveikis yra greitas, tačiau trumpas, tad nerimo varginamam pacientui itin patogu vartoti Xanax XR – pailginto veikimo vaisto tabletę. Ją pakanka išgerti vieną kartą per dieną. Šios grupės vaistai santykinai retai sukelia šalutinių poveikių, jų skiriama nerimo simptomams mažinti sergantiesiems įvairiomis ligomis. Kita vertus, vienas šių vaistų trūkumų yra tai, kad, ilgiau jų vartojant, galima priklausomybės rizika. Siekiant sumažinti šį pavojų, anksiolitikai vartotini prižiūrint gydytojui, laikantis nurodytų rekomendacijų.

Apibendrinimas

Būtina siekti, kad nerimas būtų atpažintas jau pačioje ligos pradžioje, kadangi, užsitęsus nerimui, atsiranda jo komplikacijų: depresija, priklausomybės, problemos šeimoje, darbe ir kt. Ar galima padėti žmonėms, varginantiems nerimo? Taip. Nerimas išties gali būti sėkmingai gydomas. Svarbu pradėti gydyti kuo anksčiau, kad liga nekankintų, kad kiekvienos gyvenimo akimirkos neapkartintų nepaaiškinamas, varginantis nerimas.