Algirdas Sysas: „Ar Europos Parlamento sprendimas dėl paslaugų direktyvos naudingas darbuotojams?”

Penktadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo LSDP frakcijos narys Algirdas Sysas kalbėjo apie ES paslaugų direktyvą ir Lietuvos poziciją ją svarstant. „Tenka apgailestauti, kad nevyko rimta ir plati diskusija dėl šios direktyvos. Skatinant laisvą rinką ir teikiant paslaugas tokia direktyva yra suprantama ir reikalinga, – kalbėjo Seimo narys. – Jos tikslas – pašalinti biurokratines kliūtis bei apribojimus mūsų darbdaviams, kurie nevaržomai galėtų steigti įmones ir teikti paslaugas kitose šalyse”.
Direktyvos teisinis pagrindas yra „kilmės šalies” principas.Alternatyva – „atvykimo šalies” principas. Naujosios ES šalys, tarp jų ir Lietuva, A.Syso teigimu, ypač aktyviai palaikė žalingą darbuotojams nuostatą – paslaugų direktyvą taikyti pagal „kilmės šalies” principą. Būtų įtvirtinta teisė, kad bet kurios šalies darbdavys, atvykęs į kitą šalį su savo firma, žaliavomis, medžiagomis, darbuotojais dirbtų ir teiktų paslaugas pagal įstatymus bei tvarką tos šalies, iš kurios atvyko. „Pavyzdžiui, į Švediją ar Daniją atvykęs Lietuvos statybų bendrovės savininkas savo darbininkams mokėtų lietuviškus atlyginimus bei suteiktų lietuviškas socialines garantijas, nors jo paslauga bus perkama už švedišką ar danišką kainą. Akivaizdu, kad taikant šį principą vėl gerai uždirbs darbdavys, o darbuotojai gal būt gaus šiek tiek didesni atlyginimą nei Lietuvoje, bet dešimteriopai mažesnį nei vietiniai darbuotojai už tą patį darbą”, – įsitikinęs A.Sysas.
Parlamentaras stebėjosi, kodėl Socialinės apsaugos ir darbo, Ūkio ministerijos pareigūnai laikosi tokių nuostatų, kad Lietuva kartu su kitomis ES naujokėmis, svarstydama direktyvą, turi remti „kilmės šalies” principą, kuris yra nepalankus darbuotojams, o be to neatitinka senųjų ES šalių socialinės sistemos nuostatų. „Tai yra elementarus kainų dempingavimas”, – tvirtina Seimo narys A.Sysas. Jo teigimu, senosios ES šalys: Skandinavija, Prancūzija,Vokietija ir kitos pasisakė už „atvykimo šalies” principą, kurio esmė, kad bet koks darbdavys, atvykę į kitą šalį, turi teisę registruoti įmonę, dirbti, teikti paslaugas ir t.t., bet pagal bent minimalius standartus, kurie yra toje šalyje.
Vasario 16 d. Europos Parlamente vyko pirmasis projekto svarstymas. Posėdžio metu buvo svarstyta daugiau, nei 200 pasiūlymų. Pasak A.Syso, 391 parlamentaras balsavo už patobulintą parlamento projektą dėl minėtos direktyvos, 213 balsavo prieš ir 34 susilaikė. Buvo atsisakyta „kilmės šalies” principo, kuris buvo pakeistas į principą „laisvė teikti paslaugas” („freedom to provide services”). „Buvo akcentuojama laisvė teikti paslaugas, reikalaujama pašalinti visas kliūtis, kurios sunkina paslaugų teikimą kitose šalyse’, – sakė parlamentaras. Jis pastebėjo, jog daugelis pataisų yra socialiai orientuotos, todėl akivaizdu, kad Europoje socialiniai dalykai – vis dar svarbi prioritetinė sritis: akcentuojama lyčių lygybė, socialiniai partneriai, pabrėžiama, kad liberalizuojant rinką, suteikiant daugiau galimybių verslui, nebūtų užmirštos jau egzistuojančio socialinės garantijos.
Jo teigimu, pasirinkdama „kilmės šalies” principą Lietuva pasmerkia savo darbuotojus, kurie ateityje galėtų dirbti turtingesnėse ES šalyse gauti didesnius atlyginimus ir geresnes socialines garantijas. „Lietuva ir Latvija pagal EUROSTATą iki šiol gali „džiaugtis” mažiausiu vidutiniu darbo užmokesčiu,- sakė A.Sysas,-. manau, kad valdžios vyrai turėtų užimti kitokią poziciją, ginti ne vien nedidelės gyventojų grupės – darbdavių, verslininkų teisę gauti dar didesnius pelnus, bet daug didesnės grupės – darbuotojų dalies teisę – gauti didesnį, jiems priklausantį, nežeminantį orumo atlyginimą”.