Mokslininkai džiaugiasi sulaukę įvertinimo ir Lietuvoje
Lietuvos mokslo šviesuoliai sulaukė garbingo įvertinimo: paskirtos 2005 metų Lietuvos mokslo premijos. Jas pelnė 13 mokslo darbų humanitarinių, socialinių, fizinių, biomedicinos bei technologijos mokslų srityse. Tai įtempto ir kruopštaus darbo, tyrinėjimų, bandymų, trukusių nuo kelerių metų iki kelių dešimtmečių, rezultatai. Jie reikšmingi įvairioms mūsų gyvenimo sritims – medicinai, pramonei, kultūrai.
Atliko istorinę misiją
Pastarąjį dešimtmetį mokslas Lietuvoje buvo nepelnytai nuvertintas. Tačiau nemažas mokslininkų būrys, net ir negaudamas deramo atlygio už šią veiklą, jos nenutraukė. Ne vienas per tą laiką pelnė tarptautinį pripažinimą. Mokslininkai džiaugiasi sulaukę įvertinimo ir Lietuvoje.
Pateiktų mokslinių darbų gausa ir svarumas nustebino Lietuvos mokslo premijų komitetą. „Iš jų išrinkti geriausiuosius nebuvo lengva. Iš visų pretendentų į premijas nebuvo nė vieno, kuris būtų jos nevertas”, – teigia Lietuvos mokslo premijų komiteto pirmininkas Kęstutis Makariūnas.
Nuspręsta premijuoti net 13 darbų. Komiteto sprendimu, humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje premija paskirta kauniečiui mokslininkui, Vytauto Didžiojo universiteto profesoriui habilituotam daktarui Leonui Gudaičiui už darbų ciklą „XX a. pirmosios pusės lietuvių literatūros ir spaudos palikimo problemos”.
„Mokslininkui tai – pats didžiausias įvertinimas, reikšmingas apdovanojimas. Jis man buvo netikėtas. Šį darbų ciklą, kuris pelnė premiją, rengiau, galima sakyti, visą gyvenimą – nuo 1977 iki 2004 metų. Parašyta ir išspausdinta ne viena knyga, daug laiko teko praleisti bibliotekose, tyrinėjant rankraščius, dokumentus”, – sakė L.Gudaitis.
Kaip teigia šį mokslininką Lietuvos mokslo premijų konkursui pristatęs Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Vytautas Kaminskas, sovietmečiu L.Gudaitis sugebėjo paskelbti tokių literatūrologijos, spaudos ir knygos istorijos darbų, kurie buvo ypač svarbūs nacionalinei savimonei, platesniam ir gilesniam praeities pažinimui, tolesnei lietuvių kultūros plėtrai.
Sutaupė ne vieną milijoną
Kita kauniečių mokslininkų grupė – Lietuvos energetikos instituto profesorius habilituotas daktaras Eugenijus Ušpuras, habilituotas daktaras Algirdas Kaliatka, daktaras Sigitas Rimkevičius, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius habilituotas daktaras Juozas Augutis bei Merilendo universiteto profesorius emeritas Kazys Almenas premijuoti technologijos mokslų sekcijoje už mokslinių 1994 – 2004 metų darbų ciklą gerinant Ignalinos atominės elektrinės saugumą ir patikimumą.
Darbų ciklas „Deterministiniai ir tikimybiniai tyrimai, inžineriniai sprendimai ir jų įgyvendinimas gerinant Ignalinos AE saugą ir patikimumą” reikšmingas ne tik tolesniam mokslo vystymuisi, bet ir praktiniam taikymui. Jame pristatyta analizė leido įvertinti Ignalinos AE saugos lygį ir pasiūlyti pagrįstus inžinerinius sprendimus elektrinės saugai ir patikimumui pagerinti. Daugelis jų jau yra įdiegti ir veikia.
„Lietuvai atgavus nepriklausomybę pradėjome šį darbą nuo nulio. Juk viską anksčiau darė Rusijos specialistai ir mokslininkai. Per dešimtmetį mums pavyko pasiekti tikrai įspūdingų rezultatų, apie kuriuos kitų šalių mokslininkai tik svajoja”, – pasakojo E.Ušpuras.
Jo teigimu, šie moksliniai darbai labai reikšmingi visai Lietuvai. Ir ne tik Ignalinos AE saugumo, kuris rūpi mums visiems, požiūriu. Jie padėjo Lietuvai sutaupyti šimtus milijonų litų.
Padeda spręsti gamybos problemas
Technologijos eksperimentinės plėtros srityje nuspręsta premijuoti taip pat kauniškių mokslininkų darbų ciklą „Vibracinių ir smūginių sistemų tyrimai ir taikymai”. Jo autoriai – Kauno technologijos universiteto habilituoti daktarai profesoriai Bronius Bakšys, Algimantas Fedaravičius bei Minvydas Ragulskis.
„Premijuotame darbe išnagrinėti aktualūs Lietuvos pramonei klausimai”, – pastebi Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimas Varkulevičius. Vibraciniais ir smūginiais principais veikiantys įrenginiai, mechanizmai ir technologijos padeda spręsti gamybos problemas, gerinti gaminių kokybę, automatizuoti procesus, mažinti gamybos išlaidas, didinti produkcijos konkurencingumą.
Mokslininkų grupės 1984 – 2004 metais atliktų tyrimų rezultatai įdiegti Lietuvos ir užsienio pramonės įmonėse. Tarp jų ir akcinėje bendrovėje „Achema”, gamybiniame susivienijime „Vilma”, gamykloje „Elfa”, AB „Koordinatė”, UAB „Pergalės koncernas” ir kt. Taip pat Ruklos mokomajame pulke, kariškių mokymo centruose.
Laureatų sukurta įranga apdovanota įvairių parodų medaliais. 2000 metais lazerinis šaulių treniruoklis pelnė „Lietuvos metų gaminio” vardą.
Už darbų ciklą „Puslaidininkių darinių tyrimai radiacijai atspariai elektronikai” premija paskirta Vilniaus universiteto ir Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkams Eugenijui Gaubui, Vaidotui Kažukauskui, Jurui Požėlai, Karoliui Požėlai, Aldžiui Šilėnui bei Juozui Vaitkui.
Išgelbėjo šimtus gyvybių
„Tai daugiau kaip 30 metų trukusio didžiulio kolektyvinio darbo įvertinimas. Smagu, kad jis sulaukė visuomenės dėmesio”, – neslepia džiaugsmo pelnyta premija vienas garsiausių šalies kardiochirurgų profesorius Giedrius Uždavinys.
Kartu su kitais žinomais kardiologais bei kitų sričių medikais Aliu Baubliu, Loreta Ivaškevičiene, Gintaru Kalinausku, Eugenijumi Kosinsku, Gediminu Norkūnu, Robertu Samalavičiumi, Arūnu Valaika ir Jurgiu Verižnikovu jis apdovanotas už darbų ciklą „Išeminės širdies ligos ir jos komplikacijų diagnostikos, intervencinio ir chirurginio gydymo įdiegimas ir tobulinimas Vilniaus universiteto širdies chirurgijos centre”.
Pasak G.Uždavinio, darbe nagrinėjami vienos iš klastingiausių ir pasaulyje labiausiai paplitusios išeminės širdies ligos, nuo kurios miršta apie 60 proc. žmonių, diagnostikos ir chirurginio gydymo raidos bei diegimo praktikoje aspektai. „Per daugiau kaip tris dešimtmečius operavome apie 7 tūkst. ligonių. Daugeliui išgelbėjome gyvybę”, – sako pašnekovas.
Per šį laikotarpį centre įdiegti šiuolaikiniai išeminės širdies ligos diagnozavimo, intervencinių procedūrų, medikamentinio parengimo prieš operaciją, šiuolaikinės anesteziologijos, dirbtinės kraujo apytakos bei chirurginio gydymo metodai. „Tai leido sumažinti komplikacijų ir mirštamumo dažnį ir pagal šį rodiklį VU Širdies chirurgijos centro rezultatai prilygsta geriausioms Europos ir pasaulio klinikoms”,- didžiuodamasis pasakoja G.Uždavinys.
Atskleidė nežinomus istorijos aspektus
Biomedicinos mokslų sekcijoje premijuotas profesoriaus Vaidučio Kučinsko mokslo darbų ciklas „Genomo įvairovė: lietuviai Europoje”. Dabartinės lietuvių populiacijos genetinės įvairovės tyrimai padeda atskleisti tuos mūsų istorijos aspektus, apie kuriuos turime mažai antropologinių ir archeologinių duomenų.
Jie leidžia nustatyti pagrindinius evoliucinius veiksnius, formavusius Lietuvos populiacijos struktūrą. Taip pat lietuvių genomo vietą Europos genetiniame kraštovaizdyje. Dabartinių lietuvių etnolingvistinių grupių genų fonde galima aptikti ankstesnių baltų genčių, jotvingių ir kuršių, įtaką.
Be jau paminėtų premijų humanitarinių ir socialinių mokslų srityje apdovanotas akademikas Leonardas Sauka, tarptautinį pripažinimą pelnęs folkloristas, tradicinės lietuvių kultūros žinovas ir puoselėtojas, už darbų ciklą „Lietuvių tautosakos žinių sklaida ir praktinė aktualizacija”, į kurį įeina veikalai „Lietuvių vestuvinės dainos”, „Lietuvių liaudies dainų eilėdara”, „Lietuvių tautosaka” ir „J.Basanavičiaus tautosakos biblioteka”.
Vilijandas Bagdonavičius ir Vydas Čekanauskas, Vilniaus universiteto mokslininkai, pelnė premiją už darbą „Sudėtinių ir išlikimo statistinių modelių analizė ir taikymai patikimumo teorijoje”. Valentinas Kadūnas, Virgilija Gregorauskienė, Vladas Katinas, Alfredas Radzevičius, Rimantė Zinkutė – už atlasų ciklą „Lietuvos paviršinių nuosėdų geocheminis įvertinimas”.
Irena Eitminavičiūtė apdovanota už darbų ciklą „Dirvožemių ekologinės būklės tyrimai”. Pranas Sadauskas, Juzefa Ačaitė, Kazimieras Lukauskas, Juozas Pieškus, Vytautas Tamošiūnas – už darbą „Galvijų leukozės diagnostika, likvidavimas ir prevencija Lietuvoje”.
Technologijos mokslų srityje premija skirta Adulfui Abručiui už darbų ciklą „Naujos funkcinių oksidacinių daugiasluoksnių sandarų auginimo iš garų fazės technologijos struktūros, savybių bei taikomieji tyrimai”. Stasys Goberis, Valentinas Antonovičius ir Albertas Gimbutas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkai, premijuoti už darbus „Pramoninių šiluminių agregatų išklojų ilgaamžiškumo ir efektyvumo problemų sprendimai”.