Įprastas gripas skiriasi nuo paukščių ir pandeminio gripo

Šiuo metu, kai gripo epidemija paskelbta daugelyje Lietuvos miestų ir rajonų, Kaunas vis dar stebina palyginti nedideliu gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų skaičiumi. Praėjusią savaitę Kaune 10 tūkst. gyventojų teko 52,4 susirgimo atvejų. Tačiau daugiau kaip trečdaliu padaugėjo gripo atvejų. Gripu per savaitę susirgo 128, ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis 1906 Kauno gyventojai.
Kauno visuomenės sveikatos centro (KVSC) specialistai linkę manyti, jog iš tikrųjų peršalimo ligomis mieste sergama kur kas daugiau, tačiau dėl kauniečių atkaklaus būdo mažiau sergantys į gydytojus nesikreipia. Visuomenės sveikatos specialistai pataria gyventojams visapusiškai stiprinti imunitetą, vengti peršalimų, masinio susibūrimo vietų, o susirgus nesigydyti patiems.

Sezoninio – įprasto gripo epidemija skelbiama, kai sergamumo gripu ir ūmiomis peršalimo ligomis rodiklis yra ne mažesnis kaip 100 atvejų iš 10 tūkst. gyventojų per savaitę, o gripo atvejų skaičius sudaro ne mažiau kaip 30 proc. visų susirgimų.

„Sezoninis gripas pavojingas ne tik dėl komplikacijų. Mokslininkai mano, jog vienu metu susirgus įprastu gripu ir užsikrėtus paukščių gripo A (H5N1) virusu, gali įvykti virusų „pasikeitimas” genais ir išsivystyti visiškai naujo tipo gripo virusas, kuriuo žmogus užkrės žmogų ir tai sukels pasaulinę pandemiją per kurią mirs milijonai. Šiam virusui žmogus neturės jokio imuniteto”,- sakė KVSC užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Orina Ivanauskienė.

Pandemija, tai pasaulinė epidemija, paveikianti žmonių sveikatą dideliame geografiniame plote. Dvidešimtajame amžiuje pasaulyje kilo trys gripo pandemijos. 1918-1919 m. nuo ispaniškojo gripo, mirė daugiau kaip 20 milijonų žmonių; 1957-1958 m. Nuo Azijos gripo žuvo 1 mln. gyventojų. Pasak KVSC gydytojos epidemiologės Orinos Ivanauskienės, pasaulyje nerimą kelia tiksintis gripo pandemijos laikrodis. Pandemijos pasikartoja kas 30-40 metų, kai gripo virusas pakeičia savo antigeninę struktūrą ir atsiranda A tipo gripo viruso potipio naujos padermės. Ilgiausias užregistruotas laikotarpis tarp pandemijų – 39 metai, o trečioji gripo pandemija įvyko 1968-1969 m. Honkonge. Gripas tada nusinešė apie 800 tūkst. gyvybių.

Kokiu gripu – įprastu, paukščių ar pandeminiu žmogus susirgo gali nustatyti tik laboratoriniai bei epidemiologiniai tyrimai, nes klinikiniai požymiai panašūs. Visuomenės sveikatos specialistai primena gyventojams, jog iki šiol paukščių gripu žmogus užsikrečia tik artimai kontaktuodamas su sergančiais sparnuočiais, nuo jų išmatų ir sekretų. Radus negaluojančių ar nugaišusių laukinių bei naminių paukščių negalima jų jokiu būdu liesti plikomis rankomis, o reikia skubiai iškviesti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, kurie saugiai surinks ir ištirs gaišenas bei nukenksmins aplinką.

Nuo kontakto su gaišenomis būtina apsaugoti vaikus ir naminius gyvūnus. Nepatariama leisti vaikams lesinti gulbių, ančių ar kitų laukinių paukščių. Pasak gydytojų epidemiologų, Lietuvoje gyventojai neturi bijoti vartoti paukštieną ir jos produktus, nes ši prekyba yra kontroliuojama atitinkamų institucijų. Svarbu ruošiant paukštieną namuose ją gerai termiškai apdoroti, esant 70 C° temperatūrai paukščių gripo virusas žūva; paruoštą patiekalą saugoti nuo kontakto su žalia paukštiena.

Keliautojams, vykstantiems į šalis, kuriose nustatytas paukščių gripas, rekomenduojama laikytis asmens higienos ir maisto ruošimo technologijos reikalavimų bei nesilankyti nugaišusių paukščių fermose.