Debesyse – maldos Dievui pasiekti žemę

Atsisveikino su viltimi

„Žiūrėkite – sparnas lūžta!” – lenkiškai garsiai suriko keleivė, pro lėktuvo langą išvydusi kraupų vaizdą.

Šiuo Lenkijos oro kompanijai LOT priklausančiu lėktuvu „Embraer” antradienio vakarą reisu Roma-Varšuva skrido ir „Lietuvos ryto” žurnalistas.

Sužiurome: kairysis lėktuvo sparnas iš tiesų bangavo, tarsi būtų nepakankamai gerai pritvirtintas.

Orlaivis nardė tarp debesų, staigiai keisdamas aukštį. Pasigirdo garsai, tarsi pilotas būtų kažką bandęs nesėkmingai įjungti.

Kaip paskui prisipažino kai kurie keleiviai, mintyse jie jau buvo atsisveikinę su viltimi sėkmingai pasiekti žemę.

Prasidėjo neaiškūs manevrai

Brazilijoje pagamintu lėktuvu skrido apie 20 žmonių. Daugiausia – lenkai, keli italai, du Lietuvos piliečiai, ukrainietė, latvė, britė.

Tik pakilus lėktuvui niekas nenujautė artėjančios grėsmės. Tik vėliau keleivė iš Latvijos prisipažino jau bekylant pastebėjusi keistai vibruojantį sparną. Tačiau nieko bloga neįtardama apie tai ji niekam neprasitarė.

Praėjus maždaug 40 minučių keleiviai pajuto nesėkmingus piloto bandymus kilti aukščiau. Orlaivį kažkokia jėga pradėjo smukdyti žemyn. Tik tada keisti lėktuvo manevrai aukštyn žemyn sukėlė keleivių įtarimus.

Kilus šurmuliui salone pasirodė stiuardesė ir pranešė, kad lėktuvas susidūrė su techninėmis problemomis, todėl yra tikimybė leistis avariniu būdu.

Nieko daugiau neaiškinusi moteris dingo.

Salone pratrūko raudos

Iš pradžių keleiviai kelioms minutėms nuščiuvo.

Žvelgėme pro langus, bet matėme tik tirštus debesis.

Pirmoji pradėjo garsiai raudoti „Lietuvos ryto” žurnalistui iš kairės sėdinti jauna lenkė. Tyli rauda virto isterija. Tai netrukus paveikė daugumą keleivių, nors šalia merginos sėdinti jos motina nesėkmingai bandė raminti dukterį.

Dar didesnė sumaištis kilo vėl pasirodžius stiuardesei, kuri prisipažino nieko nežinanti, kokia yra situacija.

Lėktuvo salone pasigirdo riksmai, raudos, maldų žodžiai.

Kai kurie žmonės mobiliaisiais telefonais mėgino prisiskambinti artimiesiems.

„Aš nenoriu mirti”, – šaukė viena raudanti lenkė. Keleiviai ėmė dalytis raminamaisiais vaistais.

Stiuardesei – daugybė klausimų

„Ar pilotas tikrai pajėgs nutupdyti lėktuvą?”

„Ar jūs pati tikite, kad išgyvensite?”

„Kodėl jūs tokia išbalusi?”

„Sakykite tiesą – kas nutiko?”

Bėrė klausimus žmonės salone vėl pasirodžiusiai stiuardesei, beje, vienintelei tądien aptarnavusiai keleivius.

Vyrai akmeniniais veidais vis žvilgčiojo pro langus ir mėgino raminti isterikuojančias moteris.

Kunigas bandė paguosti

Kilus triukšmui, praėjus beveik valandai po pirmos isterijos bangos, pasigirdo pavargęs piloto balsas, prašantis nurimti: „Lėktuve – techninės problemos, todėl toliau skristi būtų labai rizikinga. Nutarėme grįžti atgal į Romą”.

Šiuo reisu skrido ir lenkų kunigas, jis sėdėjo lėktuvo priekyje.

Pakilęs iš savo vietos dvasininkas plačiai šypsojosi. Iš kunigo veido buvo galima suprasti, kad jis pasitiki likimu.

Lenkų dvasininkas nepuolė raminti susijaudinusių keleivių, bet užkalbintas guodė nelaimėlius.

Pikti žodžiai – ir prezidentui

Pagaliau lėktuvas išniro iš po debesų. Nuvilnijo visuotinis atodūsis. Išvydę žemę žmonės pradėjo verkti.

„Dėkokite buvusiam prezidentui Aleksandrui Kwasniewskiui už tai, kad jis išrinko LOT kompanijai šiuos brazilų lėktuvus”, – per garsiakalbį leidžiantis lėktuvui lenkų kalba piktai išrėžė pilotas.

Sulėkė pagalbos automobiliai

Pagaliau lėktuvo ratai palietė žemę. Romos oro uoste – sujudimas. Vaizdas tarsi iš Holivudo kino filmo – aplink lėktuvą susispietė pagalbos tarnybų – ugniagesių, medikų, policijos – automobiliai.

Isteriškas juokas pasigirdo lėktuvo salone keleiviams pamačius perbalusį pilotą. Jis iš karto puolė iš visų pusių apžiūrinėti kairįjį lėktuvo sparną ir plikomis rankomis ieškoti defekto.

Bet oficialiai apie gedimą keleiviams taip ir nebuvo pranešta.

Stresą patyrę žmonės buvo nugabenti į oro uosto viešbutį, ten apgyvendinti, pamaitinti.

Dalis keleivių kitą dieną Varšuvą žadėjo pasiekti automobiliu ir prisiekė daugiau nesėsiantys į lėktuvą.

Lenkams tenka taupyti

Lenkai pasakojo, kad jų nacionalinė oro kompanija LOT yra atsidūrusi ties finansinio kracho riba. Lenkijos rinką sėkmingai užkariavo pigių skrydžių kompanijos, siūlančios daugybę maršrutų.

Todėl LOT tenka taupyti visais įmanomais būdais.

Istorijoje – daug katastrofų

„Embraer” lėktuvus gaminanti bendrovė įkurta 1969 m. Prieš 12 metų ji buvo privatizuota. Dabar LOT turi 11 „Embraer 145” bei 3 „Embraer 170” lėktuvus.

Brazilų gaminami lėktuvai nepasižymi šlovinga istorija.

„Embraer 110” skrydžiuose yra užfiksuotos net 28 katastrofos, kurių metu žuvo žmonės. Pirmoji jų įvyko 1975 metų vasarį, o paskutinė – prieš septynerius metus.

Lėktuvai daugiausia krito Brazilijoje. Jų katastrofos taip pat užfiksuotos Kolumbijoje, Fidžyje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, Urugvajuje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje ir kitose šalyse.

Paskutinė „Embraer 120” katastrofa užfiksuota prieš porą metų Brazilijoje, šalia Manauso miesto. Lėktuvas nukrito į džiungles. Trys įgulos nariai ir 30 keleivių žuvo.

Lėktuvai krito dėl susidūrimų su kitais laineriais, sugedusių įrenginių, pilotų klaidų. Buvo atvejų, kai lėktuvas lūžo patekęs į audrą.

Tačiau apie „Embraer 170” patirtas katastrofas pranešimų nėra. Pernai užfiksuotas incidentas JAV, kurio metu mirtinai buvo sužalotas vienas žmogus. Kiti žmonės ir lėktuvas beveik nenukentėjo.

Už žalą – kompensacijos

Kokių kompensacijų gali tikėtis dėl oro bendrovių kaltės nukentėję keleiviai ir jų artimieji?

„Atsakomybei už keleivio sužeidimą ar mirtį nėra jokių finansinių ribų. Tačiau žalos dydis turi būti įrodytas”, – teigė advokatų kontoros „Foigt ir partneriai/Regija Borenius” advokatė Jūratė Rusteikaitė-Bakšienė.

Dėl žalos atlyginimo iki 100 tūkstančių SDR (specialiosios skolinimosi teisės), arba 413 tūkst. litų, oro vežėjas negali ginčyti jokių įrodytų reikalavimų dėl žalos.

Dėl tokią sumą viršijančio dydžio vežėjas gali ginčytis, įrodinėdamas, kad jis nebuvo neatsargus ar kitaip kaltas.