Šiemet mirties statistika lenkia laiką
Šiemet Kauno civilinės metrikacijos biuras jau įregistravo beveik 700 mirčių. Pernai toks skaičius buvo pasiektas tik kovo pradžioje. Iš viso pernai mirė 4101 Kauno gyventojas, pusšimčiu mažiau nei užpernai.
Liūdni skaičiai
„Šį sausį mirčių būta ypač daug, net 431. Tam įtakos galėjo turėti šalčiai, bent jau benamius jie palietė skaudžiai”, – sako Danutė Rutkauskienė, Kauno civilinės metrikacijos biuro darbuotoja, registruojanti mirusiuosius.
Jos teigimu, kasdien įregistruojama vidutiniškai 18 mirties atvejų, tačiau pasitaiko ramesnių dienų, kai tenka tai daryti apie 10 kartų. Kitąsyk jų padaugėja iki 30, tačiau kokių nors dėsningumų nėra įžvelgta.
Vidutinė Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmė yra 72 metai, beveik 7 metais mažiau nei senųjų Europos Sąjungos šalių gyventojų. Ypač trumpa vidutinė Lietuvos vyrų gyvenimo trukmė – 66 su puse metų, gerokai smukdo visos Europos vidurkį.
Tempia žemyn Europą
Lietuvoje nenatūralios mirtys registruojamos 2,5 karto dažniau negu ES šalyse senbuvėse. Dėl vadinamųjų išorinių priežasčių vyrų miršta trigubai daugiau nei moterų. Tiek Lietuvos vyrų, tiek moterų vienodai miršta dėl piktybinių navikų, o kraujotakos ligų sukeltos mirtys dažniau ištinka moteris. ES šalių gyventojai rečiau nei Lietuvos gyventojai miršta dėl kraujotakos sistemos ligų, bet dažniau – dėl piktybinių navikų.
Mirtingumas nuo tuberkuliozės Lietuvoje yra net 10 kartų didesnis nei ES senbuvėse ir 4 kartus – nei naujai priimtose šalyse. Keturis kartus didesnis ir Lietuvos gyventojų mirtingumas nuo gimdos kaklelio vėžio ir savižudybių.
Specifinės priežastys
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, žmonių sveikatos būklę lemia tokie faktoriai: paveldimumas (20 proc.), asmens sveikatos priežiūros tarnybų veikla (10 proc.), aplinka (20 proc.), gyvenimo būdas (50 proc.) – tai ir mitybos įpročiai, fizinis aktyvumas, stresas, rūkymas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas. Daugelis moterų ligų ir rizikos sveikatai faktorių yra susiję su moters reprodukcine funkcija.
Moterys visur gyvena ilgiau už vyrus. Skirtumas tarp vidutinės moterų ir vyrų gyvenimo trukmės kai kuriose Rytų Europos šalyse siekia 10-12 metų. Lietuvoje moterų vidutinė būsimo gyvenimo trukmė prognozuojama 11,4 m. ilgesnė nei vyrų.
Suskaičiavus dėl ankstyvų mirčių, iki 65 metų amžiaus, prarastus gyvenimo metus, paaiškėjo, kad Lietuva taip prarado beveik trečdalį milijono savo piliečių gyvenimo metų.
Per penkerius metus Lietuvoje darbovietėse žuvo per 500, buvo sunkiai sužaloti beveik tūkstantis žmonių. 15 tūkstančių darbe patirtų sužalojimų įvertinti kaip lengvi. Pavojingiausios darbo sritys yra statyba, transportas, metalo bei medžio apdirbimo pramonė, miškininkystė, elektros, dujų bei vandens tiekimas. Šiose srityse dirba beveik ketvirtadalis šalies gyventojų.