Elektroninių nusikaltimų bijoma labiau nei fizinių, rodo IBM tyrimas

Informacinių technologijų kompanijos IBM užsakymu atlikta apklausa parodė, kad net tris kartus daugiau amerikiečių jaučia baimę tapti elektroninių nusikaltimų aukomis negu nukentėti nuo fizinių nusikaltimų. Be to, IBM paskelbė galimas didžiausias informacines grėsmes šiais metais.

Tyrime dalyvavo žmonės, namie ar darbo vietoje turintys internetą. Elektroninius nusikaltimus (internete, bankomatuose, delniniuose kompiuteriuose, mobiliaisiuose telefonuose ir t.t.) amerikiečiai jau prilygina fiziniams nusikaltimams. 6 proc. apklaustųjų teigė nukentėję nuo elektroninių nusikaltėlių, o fizinių nusikaltimų aukomis tapo 7 proc. Vienas procentas negalėjo tiksliai atsakyti, ar nukentėjo dėl elektroninių nusikaltimų.

70 proc. respondentų pirktų prekes internetu iš patikimos interneto svetainės, o daugiau kaip pusė yra „susirūpinę“ arba „labai susirūpinę“ dėl nežinomų ar jiems negirdėtų prekybininkų internete. O vienas iš trijų amerikiečių įtartinai žiūri į bankines operacijas internetu. Dėl šių baimių, 75 proc. apklaustųjų tikino jau ėmęsi saugumo priemonių. Labiausiai baiminamasi, jog bus pavogti asmeniniai duomenys – šią priežastį nurodė 43 proc. respondentų. 24 proc. labiausiai bijo netekti pinigų. Įdomu, kad net 53 proc. amerikiečių mano, kad jie patys yra atsakingi už savo saugumą nuo elektroninių nusikaltimų, todėl jie keičia savo elgesį, kad apsisaugotų nuo elektroninių nusikaltėlių išpuolių:

• 85 proc. sunaikina dokumentus su savo asmenine informacija arba su kitais duomenimis, kuriais gali pasinaudoti nusikaltėliai;

• 70 proc. naudojasi tik tomis interneto parduotuvėmis, kurios turi atitinkamus saugumo antspaudus;

• 64 proc. neperveda pinigų internetu kompiuteriu, kuriuo dalinasi keli žmonės;

• 50 proc. nesinaudoja viešuoju bevieliu tinklu;

• 38 proc. nesinaudoja internetine bankininkyste;

• 37 proc. nenaudoja kredito kortelės duomenų internete.

Per pastaruosius 12 mėnesių apklaustieji Amerikos interneto vartotojai ėmėsi šių papildomų saugumo priemonių:

• 29 proc. nebesako savo kredito ar mokėjimo kortelės duomenų telefonu;

• 27 proc. nustojo pirkti internete iš nežinomų pardavėjų;

• 18 proc. nebeapmoka sąskaitų internetu;

• 16 proc. nustojo žaisti žaidimus internete.

IBM taip pat paskelbė 2005 m. Pasaulinio verslo saugumo indekso ataskaitą (angl. Global Business Security Index Report), kurioje per 3000 IBM elektroninio saugumo specialistų be praėjusių metų apžvalgos pateikė ir potencialias grėsmes elektroniniam saugumui 2006 metais.

Ataskaitoje skelbiama, kad 2005 m. pasaulyje IT pavojus buvo vidutinio lygio. Kadangi apie „Zotob“ „kirmino“ grėsmę iš anksto informavo žiniasklaidos priemonės, šis virusas nepridarė tiek žalos kaip panašūs virusai ankstesniais metais. JAV ir kitose šalyse pernai buvo suimta nemažai elektroninių nusikaltėlių, todėl atsitiktinių išpuolių elektroninėje erdvėje gerokai sumažėjo, tačiau elektroniniai nusikaltimai tampa vis labiau organizuoti ir nukreipti į konkretų taikinį.

Nuolat tobulėjant apsaugos programinei ir techninei įrangai, lengviausiu būdu prieiti prie kompanijos informacijos, duomenų ar finansų galima tik iš kompanijos vidaus. Todėl daugėja atvejų, kai į elektroninius nusikaltimus prieš įmonę įtraukiami tos įmonės darbuotojai.

2006 metais IBM numato šias pagrindines grėsmes IT ir verslo saugumui:

• Atakos iš vidaus. Elektroniniai išpuoliai, kuriuose dalyvauja įmonės darbuotojai, galintys pasiekti atitinkamas įmonės duomenų bazes ar kitą informaciją.

• Išpuoliai iš kitų šalių. Kadangi valstybės dar labai menkai bendradarbiauja kovoje su elektroniniais nusikaltimais, tuo ir stengiasi pasinaudoti vadinamieji „hakeriai“. Jie pakenkti kokios nors šalies įmonei bando būdami kitoje šalyje. Atsekti atakos iš užsienio pėdsakus yra daug sunkiau. Ypač jei elektroniniai išpuoliai atliekami iš Rytų Europos ir Azijos valstybių, kur sankcijos už elektroninius nusikaltimus yra lengvesnės, o ir tokių nusikaltimų tyrimams nesutelkiama pakankamai pajėgų.

• „Blogai“. Populiarėjant internetiniams dienoraščiams ir panašioms bendravimo priemonėms, išauga ir tikimybė nutekėti konfidencialiems verslo duomenims.

• Skubiosios žinutės (angl. Instant Messaging). Specialūs programinės įrangos rinkiniai, leidžiantys kontroliuoti sistemą be savininko žinios, kels vis didesnę grėsmę asmeniniams duomenims internete.

• Mobilieji įrenginiai. Virusai ir kitos kenkiančios programos vis dažniau atsiranda mobiliuosiuose telefonuose, delniniuose kompiuteriuose ir kituose mobiliuosiuose įrenginiuose. Tačiau kol kas tai didelės grėsmės nekelia, nes patys įrenginiai dar negali automatiškai persiųsti virusų vieni kitiems kaip kompiuteriai. Vis dėlto, pavojų mobiliuosiuose įrenginiuose tendencija bus atidžiai stebima IT saugumo specialistų visus 2006 m.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Informacinės technologijos su žyma , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.