Nors ir aktyviai raginami, klaipėdiečiai ir toliau neskuba pasinaudoti įstatymu jiems suteikta privilegija – patys pasirinkti jų namo šilumos bei karšto vandens tiekimo sistemą prižiūrinčią bei eksploatuojančią bendrovę.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjo Gedimino Pociaus, palyginus 2005-ųjų rugsėjo 1 dienos ir šių metų vasario 1-osios duomenis, matyti, kad padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau, valdininko nuomone, lengviau atsikvėpti dar per anksti.
Minėtojo skyriaus turima informacija, iki 2005-ųjų rugsėjo iš 866 namų, kurių gyventojai nėra susibūrę į bendrijas, savo valią dėl šilumos centro priežiūros paslaugos teikėjo buvo pareiškę 155. Iš jų sutartis su pasirinkta bendrove sudarė 106, o šioms savo šilumos centrus eksploatuoti perdavė dar mažiau – tik 83 gyvenamieji namai.
Praėjus penkiems mėnesiams, pasirinkusiųjų šilumos centrą eksploatuosiančią bendrovę gretas papildė vos 24-ių namų gyventojai. Iš 179 apsisprendusiųjų, sakė G. Pocius, iki vasario visus formalumus sutvarkė 108 namai. Likusieji 71 vis dar delsia pradėtą procedūrą užbaigti iki galo.
Gyventojai abejingi
G. Pocius „Vakarų ekspresui” teigė dėl tokių kuklių rezultatų daugiabučių namų administratorių kaltinti nėra linkęs. Būtent jie, pasak valdininko, privalėjo laiku informuoti miestiečius apie naujovę, siūlyti potencialius paslaugos teikėjus, organizuoti gyventojų susirinkimus ar apklausas raštu. „Jie tą darbą atliko, ir net su kaupu”, – sakė G. Pocius.
Iki vasario 1 dienos vadinamųjų namų valdų darbuotojai jau buvo surengę 1470 gyventojų susirinkimų ar balsavimų paštu. Tarp visų administratorių neabejotina lyderė – UAB „Klaipėdos senamiesčio valdos”. 104 namus administruojanti bendrovė jau surengė 410 susirinkimų ir balsavimų raštu. Deja, prižiūrėtojus pasirinko ir sutartis su jais pasirašė tik 35 namų gyventojai.
149 daugiabučius gyvenamuosius namus prižiūrinčios „Mūsų namų valdos” inicijavo 253 susirinkimus. Rezultatas – dar kuklesnis: iš jų iki vasario apsisprendė tik 6-ių namų gyventojai. „Pempininkų valdų” darbuotojai suorganizavo 107 susirinkimus ir apklausas. Iš 33 jų žinioje esančių gyvenamųjų namų šilumos centrų prižiūrėtoją pasirinko 25, o sutartis pasirašė 15.
Liūdniausia padėtis „Vingio valdose”. Iš 22 jų prižiūrimoje teritorijoje esančių gyvenamųjų namų savo valios iki šiol nepareiškė nė vienas. Analogiška situacija ir „Klaipėdos bendrabučio” valdose. Ne ką geriau sekasi ir 73 namus administruojančiai UAB „Buitis be rūpesčių” – šilumos centro prižiūrėtoją pasirinko ir sutartį su juo pasirašė tik vieno namo gyventojai.
Pasak G. Pociaus, toks gyventojų abejingumas negali nestebinti. „Net nebežinom, kaip priversti žmones labiau domėtis savo pačių reikalais. Ignoruodami susirinkimus ir raginimus raštu pareikšti savo valią jie ne tik praranda visiškai realią galimybę šiek tiek sutaupyti, bet ir išspręsti kitas jiems aktualias problemas, – apgailestavo Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėjas. – Matyt, taip yra todėl, kad dauguma klaipėdiečių vis dar nesijaučia esą tikrieji savo būsto šeimininkai. Dažno iš jų interesų ratas apsiriboja vien tuo, kas vyksta tarp keturių buto sienų, o tai, kaip tvarkomasi bendro naudojimo patalpose, – jiems nė motais.”
G. Pociaus įsitikinimu, daugelio konfliktų dėl mokesčių dydžio nustatymo bei šilumininkų teikiamų paslaugų kokybės priežastis – paprasčiausias nesusikalbėjimas. Nesusipratimų, anot valdininko, neliktų, jei gyventojai būtų bent kiek aktyvesni, patys labiau domėtųsi, kaip tvarkomi tiesiogiai juos liečiantys reikalai.
Lemiamas žodis – Tarybai
„Vakarų ekspresas” nekart rašė, kad, vadovaujantis 2003 m. liepos 1 d. įsigaliojusiu Šilumos ūkio įstatymu, daugiabučių namų gyventojai patys gali pasirinkti šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų eksploatuotojus bei pasirašyti su jais sutartis.
Buvo įvardijamas ir konkretus terminas – tai jie privalą padaryti iki 2004-ųjų gruodžio 31 dienos, bet ne anksčiau nei savivaldybių tarybos patvirtins maksimalius šios paslaugos tarifus.
Viena iš minėtojo įstatymo nuostatų bylojo, kad, jei gyventojai apsispręsti nesugebės ir iki 2005-ųjų sausio 1 dienos naujos sutarties nepasirašys, jų namo šilumos centro priežiūra bus patikėta rūpintis šilumą tiekiančiai bendrovei. Uostamiesčio atveju tai būtų „Klaipėdos energija”.
Vėliau atskiru ministro įsakymu punktas, įvardijantis konkretų terminą, buvo panaikintas.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius savo ruožtu pasirašė potvarkį, kuriuo terminas, iki kada gyventojai gali apsispręsti, buvo pratęstas iki 2006 metų gegužės 1 dienos.
Pasak G. Pociaus, kaip bus elgiamasi vėliau, jis nesiimąs prognozuoti. Galimi du variantai: pratęsti sutartis su dabartiniais šilumos centrų prižiūrėtojais arba iškart perduoti juos „Klaipėdos energijos” globai. „Kuris iš jų bus pasirinktas, – sakė G. Pocius, – spręs miesto Taryba.”
Tarifo dydis – dar ne viskas
Šiuo metu uostamiesčio daugiabučių gyvenamųjų namų šilumos centrus prižiūri keturios bendrovės: Savivaldybės įmonė AB „Klaipėdos energija” bei privačios UAB „Rubikon apskaitos sistemos”, „Sobo sistemos” ir „Lamberta”. Sutartis su jomis Savivaldybė pasirašė 1999-ųjų gruodį.
Butų ūkio ir energetikos skyriaus duomenimis, šiandien dauguma klaipėdiečių, išskyrus gal tik gyvenančiuosius senamiestyje, už šilumininkų teikiamą paslaugą moka vidutiniškai po 14-16 ct už 1 kv. m – nelygu namo dydis, šilumos centro, šildymo ir karšto vandens sistemos tipas bei būklė.
Aršiai tarpusavyje konkuruojančių bendrovių įvardijami tarifai daugeliu atvejų kur kas mažesni – 9-10 ar net 6-7 ct už kvadratinį metrą. Vis dėlto, sakė G. Pocius, gyventojai, rinkdamiesi šilumos centrų prižiūrėtoją, turėtų atsižvelgti ne tik į kainą, bet ir į paslaugą siūlančios bendrovės technines galimybes bei darbo kokybę. Visą šią informaciją gyventojams privalo suteikti administratoriai.