Muzikos įrašų ledybinės firmos „Moshi Moshi records” įkūrėjai bei savininkai Stivenas Basas (36 metų) ir Maiklas Maklatčis (32 metų), tiesą sakant, atrodo kaip tipiški šiaurinių Londono rajonų vaikinai, labiausiai už visus pasaulio malonumus vertinantys alutį, „fulę” ir pokalbius apie pupytes su panašių veikėjų kompanija.
„Čia mes praleidžiame labai daug laiko, – sako Maiklas, nuvedęs mus slėpiningais Londono rajono Finsberio Parkas takais prie pabo „The Faltering Fullback”. – Beveik kasdieną užeiname čia išgerti alaus, žiūrime visas „Arsenalo” futbolo rungtynes ir kartą per mėnesį rengiame popviktoriną.”
Futbolas ir alus jiems išties aktualūs, bet, susėdę pabe, kalbamės tik apie muziką.
Nūdien „Moshi Moshi Records” yra bene įdomiausia ir labiausiai laiko dvasią atitinkanti leidybinė firma, įsikūrusi pasaulio muzikinės kultūros sostinėje.
„Moshi Moshi” – gimtieji keleto originalių muzikantų namai. Inteligentiško hiphopo kvintetas „Hot Chip”; energingi vaikinai su gitaromis „Bloc Party”, jau tapę madingų vakarėlių žvaigždėmis; didžiai talentingas popdainininkas ir kompozitorius Metas Hardingas, kuris niekada nesulauks pripažinimo (kaip ir dera genijui)…
„Moshi Moshi” – tai „Do It Yourself” („pasidaryk pats” – liet.), arba DIY leidybinė kompanija DIY muzikantams. Paprasčiau tariant, tikrų tikriausia saviveikla.
Leidyklėlė jau paminėjo penkerių metų gimtadienį. Tiesa, visu pajėgumu jis veikia tik apie metus – nuo to laiko, kai Maiklas, įkvėpės daugiau oro į plaučius, išėjo iš darbo įrašų kompanijoje „4AD”. Stivenas vis dar derina pomėgį su pareigomis kompanijoje „Island Records”.
Turėdami 17 metų darbo muzikos industrijoje stažą kartu sudėjus, bičiuliai įgijo nemenką žinių bagažą, ilgą reikalingų kontaktų sąrašą ir aistrą leisti muziką, kuri jiems patinka, 1000-5000 egzempliorių tiražu.
Kur randate atlikėjus?
Dabar Londone pilna talentingų žmonių, kuriančių muziką namuose, vadinamųjų „do-it-yourself-artists”. Garso įrašymo technologijos prieinamos daugeliui, – sako Stivenas (artistų paieškos funkcijas atlieka jis).
Internete gali rasti išskirtinių „saviveiklinės” muzikos pavyzdžių, pasakoja vaikinai. Žinoma, dar daugiau gali rasti „šlako”. Reikia klausytis ir rinktis. Neapsukriems didžiosioms leidybinėms kompanijoms neparanku ieškotis – paprasčiau burti ir ugdyti projektus pagal konkrečius komercinius uždavinius. Fabrikuoti žvaigždes, padedant televizijai.
Talentams, kuriantiems šedevrus miegamuosiuose, reikalingos leidybinės firmos, nedideliame bute talpinančios direktorių tarybą ir konsultantus repertuaro ir buhalterijos klausimais… „Moshi Moshi Records” biuras įsikūręs Stiveno name, kuris yra netoli Haiberio stadiono – „Arsenalo” treniruočių bazės nuo 1913 m.
Dar vienas alaus gurkšnis. Tuo metu Stivenas įsitraukęs į įdomų pasakojimą apie tai, kad dar prieš metus Londone karaliavo amerikietiška muzika. Tačiau viskas gana greit pasikeitė – atsirado naujų vakarėlių, naujų grupių, naujų interesų. Į „Moshi Moshi” šefuojamų „Bloc Party” koncertą susirinko pusantro tūkstančio žmonių. Tai ir yra madingas undergraundas, kuriam lemta tapti „mainstream”…
Jums nesiūlė parduoti savo firmos? Esate gardus kąsnelis kuriai nors iš didžiųjų kompanijų.
Tik jeigu pasiūlys kontraktą, kuris suteikia mums visišką veiksmų laisvę. Norime leisti tokią muziką, kuri mums patinka, – gudriai šypsosi Maiklas.
Jums tikriausiai nepakanka pinigų.
Mūsų biudžetai kuklūs. Bet išlaidos atsiperka, nes mes daug ką gauname nemokamai. Pavyzdžiui, nemokame už dizainą, naudojamės draugų įrašų studijomis. Neįtikima, tačiau žmonės pasirengę padėti tau viskuo, kuo gali, tiesiog todėl, kad jiems patinka tavo muzika.
„Moshi Moshi” – istorija visai ne apie pasakiškus pelnus, o apie nuoširdų požiūrį į reikalus. Apie tikrą malonumą, kurį galima patirti, atliekant savo darbą.