Vilniaus kongresų rūmuose – garsių solistų trio

Vasario 24 d. Vilniaus kongresų rūmuose rengiamas VII koncertas iš ciklo „Visi G. Mahlerio simfoniniai kūriniai”. Skambės Gustavo Mahlerio (1860-1911) Simfonija Nr. 7 e-moll ir Ludwigo van Beethoveno (1770-1827) Trigubas koncertas C-dur, op. 56 (Tripelkonzert). Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas Gintaro Rinkevičiaus, į šį koncertą pakvietė garsius solistus: tai smuikininkė Liana Isakadze, violončelininkas Sergejus Rolduginas ir pianistas Arkadijus Zenziperis.
Pirmoje koncerto dalyje skambėsiantis L. van Beethoveno Trigubas koncertas (baigtas 1804 m.) įkūnija kompozitoriaus sumanymą – nuolatines trijų solistų varžytuvės – ir kelia aukščiausio profesionalumo ir meistriškumo reikalavimus solistams. Tam tikra prasme šis kūrinys tampa sudėtinga užduotimi ir organizatoriams – kaip vienu metu į sceną kartu su orkestru suburti net tris solistus. Tad šįkart klausytojams suteikiama nepaprasta galimybė scenoje išgirsti garsių užsienio muzikų ansamblį: Lianą Isakadzę, Sergejų Rolduginą ir Arkadijų Zenziperį.
Ištikimiems Vilniaus kongresų rūmų klausytojams smuikininkė L. Isakadze turi būti gerai pažįstama, o jos smuiko kerintis tembras, drįstume teigti, ne vienam įsirėžė giliai į atmintį. L. van Beethoveno koncerte skambanti violončelės linija – bene sudėtingiausia, virtuoziška, reikalaujanti ypatingo meistriškumo ir tuo pačiu dominuojanti tarp solistų partija. Ją grieš violončelininkas Sergejus Rolduginas, taipogi pažįstamas Vilniaus kongresų rūmų publikai iš viešnagės pernykščiame koncertų sezone. Kiek paprastesnę, mažiau sudėtingą fortepijono partiją, kurią, kaip teigiama, Beethovenas parašė labiau mėgėjui nei profesionaliam pianistui savo mokiniui Rudolfui Archduke, koncerte atliks Vokietijoje gyvenantis rusiškojo pianizmo atstovas, garsaus pianisto Grigorijaus Sokolovo mokinys Arkadijus Zenziperis. Šį pianistą turėjome progos girdėti prieš pusę metų Vilniaus kongresų rūmų koncertinio sezono atidaryme.
Antroje koncerto dalyje tęsiamas LVSO ir maestro Gintaro Rinkevičiaus rengiamas ciklas „Visi G. Mahlerio simfoniniai kūriniai”. Šįkart nuskambės Gustavo Mahlerio Septintoji simfonija (parašyta 1905 m.), kurią, kaip ir kitus XX a. pradžios G. Mahlerio kūrinius, ženklina stiprėjanti tragiškos lemties nuojauta. Arnoldas Shoenbergas šią simfoniją netgi laikė kūriniu, signalizuojančiu romantizmo eros pabaigą. Sutemų pasaulį perteikianti simfonija kartais vadinama „Nakties daina”. Šiandien ji nėra dažnai atliekama galbūt netgi dėl savo apimties (simfonija trunka kone pusantros valandos), tad kiekvienas „gyvas” atlikimas yra intriguojantis.
Koncertas Kongresų rūmuose įvyks 19 val.