„Iš medžių daug ko galima mokytis. Iš ąžuolo – vyriškos ištvermės ir tvirtumo. Iš liepos – moteriškos laikysenos ir kvepėjimo medumi. Iš gluosnio – tolimo ilgesio, o iš eglės – liūdesio. Pušis, kaip joks kitas medis, pamokys ošti savo šilui. Net mažas kadagio krūmas gali daug ko pamokyti. Pirmiausia – dygaus švelnumo”.
Taip Lietuvos jaunųjų miško bičiulių sambūrio ir Trakų miškų urėdijos išleistame jaunųjų miško bičiulių miniatiūrų rinkinyje „Miškas ir žmogus” rašo Raseinių rajono Pryšmančių pagrindinės mokyklos moksleivė Neringa Urbutytė. Šie jos žodžiai rodo, kokie įdėmūs ir „švieži” vaikų žvilgsniai į gamtą, kaip jie geba matyti joje tai, kas dažnam suaugusiajam neatrodo reikšminga.
O Trakų rajono Aukštadvario vidurinės mokyklos vienuoliktokas Edgaras Asanavičius moka mikliai įsiropšti į medį. Šaltą šio vasario vidurdienį Edgaras eglyne už Aukštadvario, netoli garsiosios Velnio duobės, per keletą sekundžių įsikabarojo į eglę, viena ranka laikydamas didelį ir sunkų inkilą pelėdoms. Tvirtai pririšęs jį prie medžio, vaikinas ūkiškai apžvelgė savo darbą ir nusliuogė žemyn. Asanavičius – taip pat jaunasis miško bičiulis.