Kauniečiams teks vidutiniškai trečdaliu daugiau mokėti už šildymą, sunaudotą praėjusį mėnesį
Nors šilumos tiekimo tarifai Kaune nesikeitė, tačiau gyventojai už sausio mėnesį gavo maždaug trečdaliu didesnes sąskaitas nei už gruodžio mėnesį sunaudotą šilumos energiją.
Šį kartą kauniečių piniginės bus paplonintos dėl spustelėjusio šaltuko, dėl kurio šoktelėjo ir suvartojamų dujų kiekis.
Išlaidas dalijasi su vartotojais
Šilumą tiekiančios Savivaldybės įmonės „Kauno energija” Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius Stanislovas Karčiauskas teigė, kad pirmąjį šių metų mėnesį vyraujant šaltesniems orams bendrovė patyrė daugiau išlaidų, tad ir gyventojams jau išsiųstos didesnės sąskaitos už šildymą.
„Stengėmės tiekti šildymą, kad gyvenamosiose patalpose būtų išlaikyta 18 laipsnių temperatūra. Sausio mėnesį įjungėme papildomus šilumos šaltinius, sunaudojome daugiau kuro, tiekėme didesnį šilumos energijos kiekį į namus, tad tai atsispindi ir sąskaitose vartotojams”, – aiškino departamento vadovas.
Anot S.Karčiausko, vidutiniškai sąskaitos už šildymą vartotojams padidėjo apie 30 proc.
Vis dėlto sausį, energetikų vertinimu, nebuvo taip šalta, kaip galėjo atrodyti gyventojams. Vidutinė šio mėnesio temperatūra siekė -7,2 laipsnio Celsijaus, nors pernai tuo pačiu metu buvo gerokai šilčiau – vidutiniškai -0,2 laipsnio.
Žemiausia temperatūra, nukritusi žemiau -20 laipsnių, pirmąjį šių metų mėnesį Kaune išsilaikė vos penkias dienas, o kitomis dienomis buvo kur kas šilčiau, tačiau aukščiau nulio termometro stulpelis beveik nepakilo.
Skundais neužvertė
S.Karčiauskas pripažįsta, kad greičiausiai ne visi kauniečiai suskubs mokėti padidėjusias sąskaitas, nes ir iki šiol nemažai vartotojų vėluoja atsiskaityti už šilumą, o kai kurie jų dėl to atsiduria teismuose. Šiuo metu gyventojai „Kauno energijai” yra įsiskolinę apie 27 mln. litų. Tai šiek tiek mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai skolos viršijo 30 mln. litų.
„Vis daugiau kauniečių supranta, kad anksčiau ar vėliau skolas vis tiek reikės susimokėti, tad vėluojančių atsiskaityti nėra tiek daug, kiek anksčiau”, – teigė Pardavimų ir rinkodaros departamento direktorius.
Mokėdami nemažas sąskaitas už šildymą, kauniečiai reikalauja iš Savivaldybės įmonės kokybiškų paslaugų. Pačiomis šalčiausiomis sausio dienomis „Kauno energiją” taip pat buvo pasiekę gyventojų skundai, kad namuose pernelyg vėsu.
„Pripažinsime, kad galbūt šiek tiek pavėlavome padidinti šilumos tiekimą, tad kai kuriuose gyvenamuosiuose namuose galėjo būti per šalta. Tačiau tuo skundėsi pavieniai asmenys. Vėliau sekėme meteorologų prognozes ir stengėmės reguliuoti šilumos tiekimą ir tolygiai paskirstyti jos srautą. Manau, mums tai pavyko, nors buvome sulaukę skambučių, kad kai kur per šilta”, – teigė S.Karčiauskas.
Šilumos tiekėjai visoje šalyje neneigia, kad praėjęs mėnuo buvo savotiškas išbandymas. Kaune taip pat buvo įvykusios kelios nedidelės avarijos, kurių padariniai greitai pašalinti. „Kauno energijos” atstovai užtikrina, kad, įvykus net ir rimtesniems sutrikimams, antrajam šalies miestui Telšių likimas negresia, nes kauniečiams šiluma tiekiama iš kelių šaltinių ir ne vienintele šilumine trasa.
Šildymas dujomis brangs daugiau
Vartotojams teks daugiau mokėti ne tik už šildymą, bet ir gerokai pabrangusias dujas, kurių sunaudota taip pat beveik trečdaliu daugiau nei pernai sausį.
„Lietuvos dujų” Kauno filialo Pardavimų skyriaus viršininkas Alvydas Stančiauskas informavo, kad šių metų sausį Kauno įmonės bei gyventojai suvartojo 25 mln. kubų dujų, t.y. 7 mln. kubų daugiau nei lygiai prieš metus.
„Galime sakyti, kad temperatūrai nukritus vienu laipsniu, dujų per mėnesį suvartojama vienu milijonu kubų daugiau”, – paskaičiavo Pardavimų skyriaus vadovas.
Apie 44 proc. dujų Kaune ir rajone suvartoja gyventojai, iš kurių nemažai savo namuose turi įsirengę dujines šildymo sistemas. „Lietuvos dujų” atstovai pastebėjo, kad, smarkiai atšalus orams, daugiau dujų tiekiama ir į tuos gyvenamuosius namus, kur gamtinės dujos naudojamos tik maistui gaminti. Vartotojai įspėjami, kad draudžiama naudoti dujinę viryklę patalpoms šildyti, nes kyla grėsmė apsinuodyti dujų degimo produktais.
Kaip jau rašėme, nuo šių metų sausio 1-osios dujos brangsta visiems jų vartotojams. Gyventojams, per metus sunaudojantiems dujų iki 90 kubų, teks mokėti po 1,24 Lt už kubą. Tiems abonentams, kurie dujų per metus sunaudoja iki 800 kubų ir moka 2 Lt pastoviosios kainos dalies, vienas kubas dujų kainuos 0,90 Lt, o per metus suvartojantys iki 20 tūkst. kubų dujų, už vieną kubą turės mokėti po 0,66 Lt bei 12 Lt pastoviąją kainos dalį.