Židiniai gali būti naudojami ne tik savaitgalio pasisėdėjimams su draugais, bet ir šildyti namams.
Tiesa, pasak bendrovės „Valauris” vyriausiojo vadybininko Rimanto Dubino, pavyzdžiui, butams, jie dažniau naudojami kaip papildomas šilumos šaltinis, tačiau esama ir tokių pirkėjų, kurie renkasi kaip pagrindinį.
Skaičiuojama pagal tūrį
„Namus šildyti židiniu ar krosnele galima, juolab kad malkos yra ir viena iš pigiausių kuro rūšių. Yra krosnelių, kurios turi termostatą, padedantį patalpoje palaikyti norimą temperatūrą”, – sakė R. Dubinas.
Renkantis židinį patariama atsižvelgti į tai, kur jis bus įrengiamas – name, bute ar sodo namelyje. Pagal tai sprendžiama, kokio galingumo židinio ar krosnelės reikės.
Norint šildyti namus židiniu ar krosnele patariama atsižvelgti ne tiek į patalpos plotą, kiek į jos tūrį. Jei namas ar butas apšiltintas normaliai, o patalpos aukštis – iki 3 metrų, dešimties kvadratinių metrų plotui reikėtų 1 kilovato.
Norint apšildyti visą namą ar butą židiniu po būstą teks išvedžioti specialią ortakių sistemą – turbina jais pūs karštą orą ir patalpos sušils. Šiluma turi savybę kilti į viršų, todėl ypač lengvai prišyla viršutiniai namo aukštai ir palėpės.
Pasak „Jotul” kompanijos atstovybės Klaipėdoje vadybininko Aleksandro Verchorubovo, krosnelės prie ortakių sistemos nejungiamos. Jos paprastai yra mažesnio galingumo ir pigesnės, naudojamos mažesnėse patalpose. Jas pirkėjai dažniau renkasi sodo nameliams, tačiau gaminamos ir gana dailios, modernios, kurios gražiai atrodys ir namie.
Pasak R. Dubino, jei kambarys yra iki 30 kvadratinių metrų ploto, židiniui jame vietos nelabai ir yra.
Apatiniuose daugiabučio aukštuose židiniai ir krosnelės – retenybė, nes norint juos įsirengti reikia pristatomo kamino, taip pat ugniagesių bei kaimynų sutikimo. Pasak A. Verchorubovo, pirmajame daugiabučio aukšte galima įsirengti nebent elektrinį židinį, jungiamą į rozetę. Žinoma, būsto jis labai neprišildys – bus daugiau dėl grožio.
Pasak R. Dubino, rekomenduojama rinktis uždarus židinius. Vėjuotame mūsų krašte atvirą židinį gali būti sunku įkurti. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, kad degimo kamerose naudojamas ne paprastas ar grūdintas stiklas, o stiklo keramika. Grūdintas stiklas atlaiko iki 350 laipsnių karštį, todėl jo negalima dėti į židinio dureles, nes sprogs. Stiklo keramika atlaiko apie 750 laipsnių karštį. Tiesa, židinyje gali būti ir karščiau – dėl to malkos jame dedamos toliau nuo stiklo.
Jei norisi pasėdėti prie atviros ugnies, reikėtų rinktis degimo kamerą su pakeliamu stiklu.
Kaitriausi – ąžuolas ir uosis
Įrengiant židinį ar krosnelę reikėtų nepamiršti, kad jie sausina orą, todėl patalpą patariama drėkinti.
Židiniai bei krosnelės įrengiami toje vietoje, kur yra kaminas arba galima jį pristatyti, taip pat reikėtų atsižvelgti, kad šalia ugnies šaltinio nebūtų jokios medienos.
Kaminą rekomenduojama valyti bent kartą per metus. Jei kaminas turės daug alkūnių, jis kimšis nuo suodžių, bus blogesnė trauka, dūmai gali eiti į patalpą.
Krosnelę įsirengti yra paprasčiau, tačiau vis tiek rekomenduojama patiems to nedaryti, o kreiptis į specialistus.
Pasak R. Dubino, židiniai būstą labai greitai prišildo, bet taip pat greitai ir atšąla. Be to, šildantis židiniu teks dažnai krauti malkas. Gamintojai įkrovos degimo laiką skaičiuoja laboratorijos sąlygomis, todėl realiai malkos sudega greičiau. Atsižvelgiant į malkų diametrą ir kitus faktorius įkrova galėtų degti iki 8 valandų, tačiau, pasak R. Dubino, paprastai ji sudega per maždaug 3 valandas.
A. Verchorubovo teigimu, kai kurie židiniai turi specialius oro kiekio padavimo reguliatorius, kuriais naudojantis galima paspartinti arba sulėtinti degimo procesą.
Gamintojai rekomenduoja kūrenti lapuočių malkas, džiovintas dvejus metus. Pasak R. Dubino, sausos malkos atiduoda daugiau kalorijų, kaitriausios yra ąžuolo ir uosio. Daugiausiai „šaudo” spygliuočių, taip pat ir beržo malkos.
A. Verchorubovo teigimu, svarbiausia kūrenti taisyklingai, pagal instrukcijas, nerekomenduojama deginti akmens anglies.