Jau rašėme, jog mūsų naftos gavybos įmonės svarsto galimybes, kaip panaudoti verslovėse išgaunamas atliekines dujas, kad jos nebūtų deginamos fakeluose be naudos. Gargžduose įsikūrusi „Minijos naftos” bendrovė dirba su Danijos fondu „DanishCarbon.dk.”, kuri vykdo atliekinių dujų, deginamų naftos gręžinių fakeluose, panaudojimo projektą.
Vienas iš projekto variantų – panaudoti dujas šiltnamių ūkiams, kurie galėtų būti steigiami šalia naftos gavybos gręžinių. Praėjusią savaitę gargždiškiai naftininkai kartu su vienos Danijos šiltnamių įmonės atstovais Šilutės rajono vadovams ir Kintų bendruomenei kaip tik ir pateikė vieną iš tokių idėjų – šalia būsimo gręžinio statyti pomidorų auginimo šiltnamius.
Darbo gautų 300 žmonių
Danijos pomidorų šiltnamių bendrovės „Alfred Pedersen & Son ApS” savininkas ir valdybos pirmininkas Madsas Pedersenas „Vakarų ekspresui” sakė, jog turi sumanymų Kintuose įrengti modernius šiltnamius net 30 ha teritorijoje. Čia pomidorai būtų auginami ištisus metus, beveik visa produkcija būtų eksportuojama į Skandinavijos šalis. Šiltnamiuose darbo gautų apie 300 vietinių žmonių. Ši danų bendrovė yra didžiausia Šiaurės Europoje, sezono metu kasdien parduoda virš 60 t pomidorų.
„Lietuvoje lankomės jau šeštą kartą, domėjomės galimybėmis statyti šiltnamius kituose šalies regionuose. Tačiau labiausiai šiltnamių verslui tinkamas pajūris. Pagrindinis argumentas – galimybė panaudoti pigias atliekines dujas iš naftos gręžinių. Daug dėmesio skiriame aplinkosaugai: perdirbame visas ūkyje susidarančias atliekas, išvalome vandenį”, – „Vakarų ekspresui” teigė M. Pedersenas. Šiuolaikinis šiltnamių verslas nėra pigus – į vieno hektaro šiltnamių ūkį investicijos siektų net virš 1 mln. eurų. Tačiau pradėjus statybas tikėtina sulaukti ES fondų paramos, iš kurių paprastai remiami tokie projektai.
Pasak UAB „Minijos nafta” direktoriaus Tomo Haseltono, išgaunant 1 kub. metrą naftos, susidaro 50 kub. m dujų, kurios dabar sudeginamos fakeluose, o jas būtų galima panaudoti naudingai. „Manome, kad iš gręžinio Kintuose galėtume išgauti apie 6000 barelių naftos per parą, tad kartu su nafta išgaunamų dujų pilnai užtektų apšildyti 30 ha įrengtiems šiltnamiams. Dujas galima panaudoti ir gaminant pigią elektros energiją gyvenvietei, taip pat šildymui ir augalų tręšimui”, – sakė T. Haseltonas.
Atliekinių dujų panaudojimu gargždiškiai naftininkai susidomėjo dar prieš trejus metus. Šiuo metu dviejose „Minijos naftos” verslovėse yra įrengti dujomis varomi elektros generatoriai, o naftos verslovėje Vilkyčiuose veikia suskystintų dujų įrenginys. Šiuo metu kartu su Vilkyčių ūkininku Kazimieru Gudžiūnu rengiamasi įvykdyti dar vieną projektą – įrengti 2 ha daržovių šiltnamių, apšildomų atliekinėmis dujomis iš „Minijos naftos” verslovės.
Gręžinio ant marių kranto nenori
Žinia, „Minijos naftos” ketinimams išgauti naftą Kintuose aktyviai priešinosi vietos bendruomenė, kurią palaikė ir rajono valdžia. Pernai ir Aplinkos ministerija priėmė sprendimą nepritarti naftos gavybai Kintuose. Bendruomenės nuomonė dėl naftos gavybos šiuo metu nebėra tokia kategoriška.
„Mes iš principo nesipriešiname naftos išgavimui Kintų apylinkėse. Tačiau siūlome naftininkams pasirinkti kitą vietą gręžiniui, trauktis į rytinę pusę, atsisakant senosios vietos, kuri yra prie pat Kuršių marių, pačioje Kintų gyvenvietėje. Taip pat verta pagalvoti ir apie kompensacijas vietos bendruomenei, investicijas į Kintų infrastruktūrą”, – sakė susitikime su naftininkais dalyvavęs Kintų seniūnas Antanas Kližentis.
Bendruomenės atstovai Andrius Varnas ir Rimgaudas Višinskas susirūpinę, kad naftos verslas nepakenktų turizmui ir gamtai. „Turistai važiuoja pas mus tūkstančiais, vystosi vandens, dviračių turizmas, ornitologai iš viso pasaulio atvyksta. Kuršių marias saugoti reikia, o ne apstatyti naftos verslovėmis. Juk pas mus – unikalus Nemuno deltos regioninis parkas, botanikos draustinis, visai šalia Kuršių nerijos nacionalinis parkas, „Natura 2000″ (europinės svarbos saugomų teritorijų tinklo – Aut. past.) saugomos teritorijos”, – kalbėjo kintiškiai.
Susitikime su gargždiškiais naftininkais ir danų investuotojais dalyvavęs Šilutės rajono meras Arvydas Jakas akcentavo, kad pagal rajono strateginį planą Kintuose numatyta plėtoti turizmą ir rekreaciją. „Danų siūlomas šiltnamių projektas yra labai įdomus, tačiau jį verta būtų išbandyti kitoje vietoje. Pavyzdžiui, Vilkyčiuose. O Kintų paskirtis – turizmas, žvejyba”, – sakė meras.
UAB „Minijos naftos” direktorius Thomo Haseltono nuomone, naftos verslovės turizmui netrukdo: „Naftos gavybą užstos šiltnamiai, nebus nei matyti, nei girdėti, o vietos bendruomenė iš to turės didelės ekonominės naudos. Mes dar tik numanome, kur yra naftos telkinys Kintuose, todėl kur galėtų būti gręžinys, dar nežinome. Kviečiu bendradarbiauti Kintų bendruomenę parenkant tinkamiausią vietą naftos gręžiniui”, – susitikime sakė T. Haseltonas.
Kintiškiai sakė suprantantys, kad šiame licenciniame naftos gavybos plote anksčiau ar vėliau bus išgaunama nafta. Tad abiems pusėms, matyt, teks dar ne kartą susėsti prie derybų stalo, ieškant kompromiso, kad planuojama ūkinė veikla nesikirstų su bendruomenės interesais.