Netoli centrinių miesto gatvių įsikūrę gyventojai atsidūrė miesto politikų taikiklyje. Ateityje už žemę jiems gali tekti mokėti brangiau.
Miesto savivaldybės administracijos direktoriui Visvaldui Matkevičiui teko nelengva užduotis išsiaiškinti, ar teisinga, kad prie didžiųjų miesto gatvių esančių privačių namų valdos vertė šiuo metu yra dirbtinai sumažinta.
Pastarajame Ūkio ir aplinkos apsaugos komiteto posėdyje jo nariai panoro sužinoti, kiek tokios savivaldybės nuolaidos kainuoja miesto iždui.
Visus atsakymus administracijos direktorius turės paruošti tuoj pat.
Komersantai irgi moka mažiau
Prie Ramygalos, Smėlynės, Aukštaičių, Klaipėdos, Parko, Beržų, Jurginų, Nemuno, Velžio kelio, S.Kerbedžio ir kitų magistralinių gatvių privačiuose namuose gyvenantys žmonės moka mažesnius žemės mokesčius, nes miesto taryba yra leidusi sumažinti pačią žemės vertę.
„Prastose gyvenimo kokybės atžvilgiu vietose gyvenantys panevėžiečiai dabar moka iki trečdalio mokesčių mažiau nei kiti, – komiteto nariams sakė Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Rimantas Pauža. – Kiek dėl to pinigų praranda biudžetas, turėtų atsakyti finansų ekspertai”.
Politikams posėdyje kilo klausimų, ar tokia lengvata neiškreipia ir prekybos rinkos, nes nemažai prie didžiųjų gatvių esančių privačių namų valdų jau senokai pritaikytos komercinei veiklai.
„Pasižiūrėkite į J.Basanavičiaus gatvę – beveik visuose namuose yra įsikūrusios arba paslaugų, arba prekybos įmonės, – padėtį įvertino komiteto narys Vidas Balakauskas. – Kodėl reikėtų taikyti žemės vertei nuolaidą, ir ar tai nekuria nevienodų konkurencinių sąlygų”.
Laikas išmokti rinkti mokesčius
Panaikinti minėtas nuolaidas tik savininkams, kurie savo namuose verčiasi komercine veikla arba nuomoja būsto dalį tokiai veiklai, anot R.Paužos, neleidžia įstatymai.
„Žemės vertės lengvata gali būti atimta tik iš visų prie didžiųjų gatvių gyvenančių panevėžiečių, – patikino vyriausiasis miesto architektas. – Pakeisti namų valdos paskirtį į komercinės paskirties sklypą galima tik tada, kai namo savininkas verslui naudoja ar verslininkams yra išnuomojęs daugiau nei 51 procentą būsto”.
Situacijos ekonominė analizė prasidės nuo skaičiavimo, kiek mokesčių mokėtojų naudojasi tokia žemės vertės lengvata. Tada ir paaiškės, kiek miestas praranda pinigų.
„Reikia išsiaiškinti, ar mokame surinkti mokesčius, ir tik po to imti dejuoti, kad jų miesto biudžetui trūksta”, – savo principinę nuomonę baigiantis posėdžiui išsakė V.Balakauskas.
Ekspertai mato ydą
Tai bus iš tų retų atvejų, kai valdžia imasi konkrečių veiksmų siekdama išsiaiškinti, kiek biudžetui kainuoja netikusi žemės politika.
Pernai po „Panevėžio ryto” publikacijos apie mieste taikomus dvigubus žemės mokesčių standartus valdžia taip pat buvo sukūrusi komisiją. Tada ji turėjo išsiaiškinti, ar išskirtinės nuolaidos pensininkams nėra prastas ir biudžetą tuštinantis socialinis reiškinys.
Tačiau susidomėjimas esama situacija, ko gero, buvo tik imitacinio pobūdžio. Miesto valdžia nepakeitė nuomonės ir nuolaidos pensininkams liko galioti.
Šiemet jau bus devyneri metai, kai Laisvės aikštėje besirenkantis politikos elitas nuo žemės mokesčių atleis visus iki 7 arų namų valdos sklypus nuosavybės teise valdančius miesto pensininkus. Ir tai daro nepasidomėjusi lengvatos gavėjo pajamomis ir turimu turtu.
Tokiu savo sprendimu miesto valdžia ir pats meras Vitas Matuzas įrodė bijantys miesto žemę paskelbti neginčytina vertybe, nors būtent tai kur kas labiau nei skrajučių akcijos padėtų kurti patrauklesnį Panevėžio veidą.
Ekonomikos ir finansų ekspertė Laisvosios rinkos instituto viceprezidentė Guoda Steponavičienė taip pat mano, kad mūsų miesto tarybos išskirtinė meilė vienai socialinei gyventojų grupei yra ydinga ne tik besiformuojančios bendruomenės atžvilgiu, bet ir miesto biudžetui.
Praranda milijonus – laimi rinkėjus
Mažindami tiesioginių įplaukų į miesto biudžetą srautus, politikai, anot ekspertės, turi prisiimti atsakomybę dėl to, kad trūksta lėšų kitiems bendruomenės interesams užtikrinti – drauge ir skurstančių pensininkų gyvenimui palengvinti.
Vien tik šis politikų neryžtingumas ir nenoras imtis permainų miestui kasmet, įvairiais apskaičiavimais, kainuoja iki 500 tūkstančių į biudžetą neįplaukusių lėšų.
Panevėžio lyderiu išrinktas V.Matuzas dar net nedrįsta prognozuoti, kada miesto taryba imsis žemės mokesčių mūsų mieste reformos. Miesto savivaldybėje atvirai kalbama, kad vengdamas atsakomybės miesto vadovas stengiasi įtikti pagrindiniams mieste konservatorių rinkėjams.