Ignalinos atominės elektrinės darbuotojui Sergejui Zakurkai dabar – nemigos naktys.
Didžiojoje Britanijoje gyvenanti jo duktė Viktorija Zakurko siejama su garsiuoju teroristų tinklu „Al Qaeda”. 19-metės pavardė yra minima šalia libiečio Mohammedo Benhammedi, kuris įvardijamas kaip vienas pagrindinių šio teroristų tinklo finansuotojų.
V.Zakurko su 20 metų vyresniu M.Benhammedi Liverpulyje apsigyveno praėjusių metų birželį. Vasario 8 dieną Lietuvos pilietės mylimasis buvo suimtas. Jo sąskaitos areštuotos įtariant, kad per jas galėjo būti finansuojama teroristų organizacija „Al Qaeda”.
„Svarstau, ar nereikėtų parašyti pareiškimo ir išeiti iš darbo”, – interviu „Lietuvos rytui” prisipažino 47 metų S.Zakurka.
Ramybę šis visaginietis prarado kilus įtarimų, kad prisidengę meile teroristai mėgina ieškoti kelių į Ignalinos atominę elektrinę.
Pasirinko klajoklio dalią
Po to, kai sensacinga žinia apie Viktorijos ryšius su M.Benhammedi pasiekė Lietuvą, jos tėvas S.Zakurka tapo ieškomiausiu asmeniu Visagine.
Žiniasklaidos atstovai visą praėjusį savaitgalį blaškėsi po energetikų miestą, budėjo prie Ignalinos atominės elektrinės. Buvo apgultos ir S.Zakurkos buto durys.
Kelias paras vyrui sekėsi mėtyti pėdas.
Vasario 9-ąją parskridęs iš Liverpulio, kur dabar gyvena jo duktė Viktorija, vyras grįžo į Visaginą, užsisklendė savo namuose it tvirtovėje ir laukė patogaus momento pasprukti.
Kai po kelių valandų kaimynai pranešė, kad žurnalistai nuo namo atsitraukė, S.Zakurka stvėrė savo šunį Džerį ir dingo tamsoje.
„Po kelionės nė vienos nakties nenakvojau namuose – glaudžiuosi pas draugus. Išėjau su vieninteliu kostiumu ir marškiniais, pasiėmiau tik higienos priemones. Jaučiuosi pavargęs, man norisi tik ramybės ir poilsio”, – šią savaitę susitikęs su „Lietuvos ryto” žurnalistais kalbėjo S.Zakurka.
Susivokti situacijoje vyrui prireikė kelių nemigos naktų.
Duktė, įtariama ryšiais su teroristais, ant plauko pakibusi jo karjera atominėje elektrinėje, klajoklio dalia – šios it iš dangaus užgriuvusios aplinkybės vertė S.Zakurką užsisklęsti savyje ir vengti viešumos.
Darbe jaučiasi nereikalingas
„Nenoriu, kad įtarimų šešėlis kristų ant atominės elektrinės vadovybės. Jaučiu atsakomybę už savo kolegas. Dabar jau esu pasiruošęs atviram pokalbiui”, – patikino vyras, pakviesdamas „Lietuvos ryto” žurnalistus į laikinai kolegos jam užleistą kabinetą.
Fizinės saugos organizavimo skyriaus vyresniuoju inspektoriumi dirbantis S.Zakurka nuo praėjusio šeštadienio nebegali patekti į kai kurias zonas ir patalpas, kurios yra ypač saugomos. Jam yra užvertos elektrinės bloko durys.
Dabar Sergejaus darbo vieta – dokumentais nukrautas stalas administraciniame elektrinės pastate. Jis prisipažino nematąs savo dabartinės veiklos prasmės, darbe jaučiąsis nereikalingas.
„Kol kas nepriėmiau sprendimo, bet svarstau, ar nereikėtų rašyti pareiškimo ir išeiti iš darbo.
Nuvykčiau į Didžiąją Britaniją – mokyčiausi anglų kalbos, ieškočiau remonto, statybos darbų.
Bet ar dabar, kai mano pavardę linksniuoja visi laikraščiai, dar galėčiau būti kur nors priimtas?” – nervingai gniaužydamas rankas kalbėjo visaginietis.
Abu vaikai – galvos skausmas
Po Didžiojoje Britanijoje praleistų trijų savaičių atostogų S.Zakurka į Lietuvą grįžo neramia širdimi.
Liverpulyje jis paliko išsigandusią ir sutrikusią dukterį Viktoriją. Tėvas neturėjo laiko ją guosti – vasario 9-ąją, praėjus vos parai nuo M.Benhammedi sulaikymo, visaginietis privalėjo sėsti į lėktuvą. Tos dienos bilietą jis buvo nusipirkęs iš anksto.
Kelias dienas po kelionės Sergejus negalėjo susisiekti telefonu su dukterimi. Jo vaizduotė piešė nerimą keliančius scenarijus.
Pagaliau išgirdęs Viktorijos balsą jis kiek aprimo – duktė atrodė susitvardžiusi, tik skundėsi negalinti išeiti į gatvę pavedžioti šuns, nes namą dieną naktį apgulę žurnalistai.
„Vaikai – mano didžiausias turtas”, – pratarė susijaudinęs S.Zakurka.
Po skyrybų abu jo vaikai, Viktorija ir Ruslanas, liko gyventi su motina, tačiau tėvas nuolat jais rūpinosi – rėmė materialiai, vaikščiojo į tėvų susirinkimus mokykloje, domėjosi jų ateities planais.
Šiuo metu Lietuvoje nėra ne tik Viktorijos. 24 metų Ruslanas taip pat išvykęs laimės ieškoti svetur – dirba statybose Londone.
Ruslanas Lietuvoje yra turėjęs reikalų su teisėtvarka. Jis baustas už vagystes, plėšimus, narkotinių medžiagų vartojimą.
Žinojo ne visą tiesą
Praėjusių metų vasarą Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre įgijusi įmonių komersanto specialybę, Viktorija iškart po baigiamųjų egzaminų ir mokyklos išleistuvių pokylio išvyko į Liverpulį.
S.Zakurka apie dukters gyvenimą svetur, jos pažintį su libiečiu M.Benhammedi kalbėjo šykščiai – visaginietis tikino nenorįs pakenkti Didžiojoje Britanijoje atliekamam tyrimui.
Paklaustas, ar tėvo širdis nejautė nerimo, kad duktė įsipainiojo į santykius su gerokai vyresniu, žmoną ir septynis vaikus turinčiu vyriškiu, Sergejus krūptelėjo.
Iki pokalbio su „Lietuvos ryto” žurnalistais jis buvo įsitikinęs, jog Viktorijos mylimasis yra išsiskyręs ir nutraukęs visus ryšius su sutuoktine.
„Dėl Viktorijos buvau visiškai ramus. Be baimės išleidau ją į užsienį, neįkalbinėjau pasilikti Visagine”, – tikino pašnekovas.
Į Liverpulį – kaip svečias
Praėjusių metų rugpjūtį S.Zakurka kartu su buvusia žmona Alvyda Augulevičiūte, dirbančia Ignalinos pasienio rinktinėje, pirmą kartą išvyko aplankyti dukters į Liverpulį.
Viktorija supažindino tėvus su savo mylimuoju, visi kartu praleido nemažai laiko.
Dar geriau pažinti M.Benhammedi visaginietis turėjo progą antrą kartą atvykęs į Didžiąją Britaniją šių metų sausio 19 dieną.
Šioje šalyje jis praleido tris savaites, lankė įvairiuose miestuose įsikūrusius bičiulius.
Trijų miegamųjų namą Liverpulyje, kuriame gyvena jo duktė, Sergejus apibūdino kaip patogų, skoningą, gerai įrengtą. Tačiau jame visaginietis nakvojo tik kelias naktis – jis buvo apgyvendintas toje pačioje gatvėje esančiame nuomojamame bute.
Patiko libiečio vaišės
„Protingas, geros širdies, kultūringas žmogus. Daug šnekėjomės.
Kadangi aš prastai moku anglų kalbą, kartais mums padėdavo Viktorija. Benas padarė man gerą įspūdį”, – pravarde dukters mylimąjį, įtariamą ryšiais su teroristų grupuote, vadino S.Zakurka.
M.Benhammedi negailėjo laiko svečiui iš Lietuvos. Visaginiečiui jis aprodė Liverpulį, nuvežė į vietą, kur buvo filmuojamas garsusis „Titanikas”, vaišino kavinėse ir restoranuose.
S.Zakurkai ypač patiko aštrūs patiekalai, kurių jis paragavo kartu su dukterimi ir jos draugu apsilankęs libiečių restorane.
„Viktorija ir Benas – labai graži pora. Įsitikinau, kad jie myli vienas kitą. Jie labai šiltai bendrauja, Benas nuolatos dovanoja Viktorijai gėlių”, – šypsodamasis pasakojo S.Zakurka.
Visaginiečio ir libiečio pokalbiai dažniausiai sukosi apie M.Benhammedi verslo reikalus ir jo tėvynę Libiją, apie gyvenimą Didžiojoje Britanijoje.
S.Zakurka patikino, kad jo dukters draugas apie Ignalinos atominę elektrinę neklausinėjo, bet siūlė mesti darbą Lietuvoje ir persikelti į Didžiąją Britaniją.
Vyrai svarstė, kad Sergejus galėtų įsidarbinti fabrike arba statybose. Tačiau kalbos apie tai, kad Benas galėtų apsilankyti savo mylimosios tėvynėje, nebuvo.
Negalėjo patikėti žinia
„Viktorija – labai tvirtas žmogus. Nors ji patyrė didelį sukrėtimą, nepamačiau jos verkiančios”, – didžiuojasi dukterimi Sergejus.
Kai buvo suimtas M.Benhammedi, S.Zakurka dukters namuose nenakvojo. Nieko nežinodamas apie šį įvykį iš miesto jis paskambino Viktorijai ir pranešė netrukus atvyksiąs. Tėvą nustebino sukaustytas dukters tonas – jauna moteris paprašė jo atvažiuoti vėliau, bet nepaaiškino priežasčių.
Apie tai, kad M.Benhammedi įtariamas ryšiais su teroristais ir namuose, kuriuose gyvena duktė, atliktą kratą, visaginietis pirmiausia sužinojo klausydamasis žinias.
Šita nuolat skelbiama naujiena Sergejus negalėjo patikėti, tačiau po kelių valandų atvykęs pas Viktoriją įsitikino, jog tai tiesa.
Peržengęs slenkstį vyras nepastebėjo, kad namai po kratos būtų sujaukti, tačiau jo duktė buvo labai susijaudinusi.
Svajoja apie gimtąją Rusiją
S.Zakurkai su žurnalistais buvo sunku kalbėti apie vos prieš kelias dienas išgyventą stresą.
Jis nustūmė skaudžias mintis šalin ir prabilo apie savo augintinį Džerį. Kiemsargis šuo – dabar didžiausia Sergejaus paguoda.
„Kad jūs žinotumėt, kaip aš noriu namo. Kada nors aš tikrai grįšiu į Rusiją”, – nesuvaldė emocijų santūrumo kauke dangstęsis S.Zakurka.
Savo namais vyras vadina gimtąjį Voronežo miestą Rusijoje. Ten gyvena dvi jo seserys ir motina.
Prieš išvykdamas šį sausį pas dukterį visaginietis ketino pasirūpinti Rusijos viza ir iš Didžiosios Britanijos skristi tiesiai į Voronežą pas artimuosius.
Šių planų jis atsisakė paskutinę akimirką, tarsi nujausdamas jį užgriūsiančius nemalonumus.
Apie svajones grįžti į gimtinę ir ieškotis darbo Voronežo atominėje elektrinėje Sergejus ne kartą yra prasitaręs ir savo bičiuliams Visagine. Bet po įtarimų, pareikštų dukters draugui M.Benhammedi, jis suabejojo, ar tai galėtų būti įmanoma.
Ignalinos elektrinėje jis dirba nuo 1997-ųjų.
S.Zakurka – profesionalus kriminalistas. Anksčiau jis dirbo Vilniaus ir Visagino milicijoje, vėliau – policijoje, kriminalinės paieškos skyriuje.
Sergejaus bičiuliams nėra paslaptis jo įprotis peržengiant namų slenkstį į specialų sąsiuvinį įrašyti laiką ir vietą, kur išeina. S.Zakurka, kadaise pasodinęs į teisiamųjų suolą ne vieną pavojingą nusikaltėlį, iki šiol nesijaučia saugus.
Gyvenimo tikslas – meilė
Viktorijos planai baigus mokslus Visagino technologijos ir verslo profesiniame mokymo centre vykti į Didžiąją Britaniją nebuvo paslaptis jos grupės draugams.
„Viktorija nekantriai laukė egzaminų pabaigos ir išvyko net nesulaukusi atestatų teikimo. Žinojome, kad į Lietuvos aukštąsias mokyklas ji neketina stoti, žadėjo studijuoti Anglijoje. Už studijas neva žadėjo mokėti jos draugas.
Visi žinojome apie Viktorijos jausmus – ji atvirai pasakodavo apie savo meilę Liverpulyje gyvenančiam ir jos laukiančiam Benui.
Viktorijos gyvenimo tikslas buvo meilė. Tas vyras buvo atsiuntęs jai pinigų lėktuvo bilietui”, – pasakojo 19-metė Inga Grigorenko.
Draugiška, linksma, optimistiška – taip V.Zakurko apibūdino dvejus metus tarp mokyklos sienų su ja praleidusios merginos. Išgirdusios apie nemalonumus, į kuriuos pateko buvusi jų grupės draugė, jos negalėjo patikėti, jog tai tiesa.
Merginos tebesvarsto, kas galėjo užmigdyti Viktorijos budrumą ir pastūmėti ją į pavojingo vyriškio glėbį.
„Galbūt ją apakino dideli pinigai?” – spėliojo merginos.
Viktorija buvo iš tų nedaugelio grupės mokinių, kuriems nereikėjo skaičiuoti kiekvieno centro.
V.Zakurko rūpėjo jos išvaizda, ji mėgo dailius drabužius, papuošalus, linksmindavosi naktiniame klube „Trojka”, kuriame renkasi pasiturintys visaginiečiai.
Mokytojams rūpesčių nekėlė
V.Zakurko – beveik daugiausia pamokų be pateisinamos priežasties praleidusi praėjusių metų absolventė. Profesinio mokymo centro pedagogai spėja, kad prastas lankomumas nulėmė vidutiniškus jos pažymius.
Tačiau rimtų rūpesčių Viktorija mokytojams nekėlė – ji niekada nebuvo svarstyta pedagogų taryboje ar gavusi papeikimų.
„Apie Viktoriją negaliu pasakyti nieko bloga. Ji visada turėjo savo nuomonę ir mokėjo ją apginti, nevengė sakyti kritinių pastabų net mokytojams”, – apibūdino Viktoriją jos grupės auklėtoja, biologijos mokytoja Ona Bareikienė.
Mokykloje tebeminimas vienas su šia mergina susijęs atvejis. Parašiusi diplominį darbą V.Zakurko ieškojo, kas galėtų jį išspausdinti. Namuose turinti kompiuterį mergina pati to padaryti nesugebėjo – trukdė ilgi dirbtiniai nagai.
Meilužį vadina angelu
Britų spauda devyniolikametei V.Zakurko jau priklijavo „įtariamojo „Al Qaeda” finansuotojo paauglės-meilužės” etiketę. Bet mergina atsisako patikėti jos sugyventiniui inkriminuojamais nusikaltimais.
„Jis – mano geriausias draugas, mano motina, mano tėvas, jis buvo man viskas”, – iškart po kratų jos namuose teigė šoko ištikta mergina Liverpulio „Daily Post” žurnalistei Kate Mansey.
Viktorija tvirtino, kad jos širdis sudaužyta, be mylimojo negalinti gyventi.
„Jis nuostabus, kilnus žmogus. Benas mokė mane skirti gėrį nuo blogio. Štai jums vienas pavyzdys, koks jis kilniaširdis. Kartą parke ant suoliuko pamatėme benamį. Benas jam davė pinigų. Dvidešimt svarų. Ir pasakė, kad mielai jį apgyvendintų viename jam priklausančių namų.
Benas mano gyvenimą pavertė pasaka. Gyvenimas su juo buvo kaip svajonė. Niekada netikėjau, kad gali egzistuoti tokia meilė.
Vos pamatę vienas kitą, mes pradėdavome drebėti – tai buvo beprotiška meilė. Jis man atidavė visą savo širdį, ir aš jam viską atiduosiu. Nenoriu, kad jam kas nors atsitiktų. Jis toks švelnus. Jis – angelas. Jis labai geras žmogus. Jis niekam negalėtų pakenkti”, – negailėjo jautrių žodžių savo meilužiui visaginietė V.Zakurko.
Septyni vaikai – ne kliūtis
2005-ųjų birželį su M.Benhammedi apsigyvenusi V.Zakurko meile džiaugėsi neilgai – vasario 8 dieną jos draugas buvo suimtas.
Įtariama, kad turtingas libietis yra vienas pagrindinių „Al Qaeda” finansuotojų.
Pareigūnai areštavo jo sąskaitas. Tą pačią dieną buvo surengta multimilijonieriaus meilužės V.Zakurko apklausa.
Viktorija su M.Benhammedi susipažino per vieną savo draugą, jau anksčiau iš Visagino atvykusį į Didžiąją Britaniją.
Mergina savo jausmus pavadino meile iš pirmo žvilgsnio. Abipusiai jausmai esą įsiliepsnojo dar tada, kai abu vienas kito nebuvo matę, tik bendravę per atstumą.
V.Zakurko tikino žinojusi, kad multimilijonierius turi žmoną ir septynis mažamečius vaikus.
„Aš nebuvau prieš būti antrąja. Nors jis buvo vedęs, kiekvieną naktį, kai nebūdavo su žmona, jis praleisdavo su manimi”, – pasakojo Viktorija.
Naktis jie kartu leisdavo viename libiečio namų Liverpulyje.
V.Zakurko teigimu, jie ateityje planavo susituokti.
„Mes viską norėjome daryti iš lėto, neskubinti įvykių”, – aiškino jauna moteris.
Aistra – moterys ir pinigai
Su žodžiais, kuriais M.Benhammedi apibūdina jo meilužė iš Lietuvos, tikrai nesutiktų Liverpulio gyventojai, turėję su juo reikalų.
Libiečiui, nekilnojamojo turto agentūrų „Sara Properties” ir „Ozlam Properties” savininkui, Liverpulyje ir kitose Jungtinės Karalystės vietose priklauso nekilnojamojo turto, kurio vertė – 15 mln. svarų sterlingų (76 milijonai litų).
Tačiau atrodo, kad savo varganiems nuomininkams jis yra negailestingas.
Viena jų, 42 metų vieniša astma sergančio vienuolikmečio sūnaus motina Donna Lyons, laikraščiui „Liverpool Echo” pasakojo, kaip prieš dvejus metus M.Benhammedi ją išmetė iš nuomojamo buto į gatvę.
„Tame bute gyvenau trejus metus. Tuomet kaip tik netekau darbo ir nepajėgiau mokėti nuomos. Šią nuomą būtų padengusi socialinės rūpybos tarnyba, atsakinga už remtinų asmenų apgyvendinimą.
Tačiau M.Benhammedi tai nerūpėjo. Vieną dieną jis apsireiškė ant slenksčio ir pareiškė, kad namas priklausė kažkam kitam, bet dabar jis perima šią nuosavybę.
Jis norėjo, kad nuomą mokėtume į priekį, pareiškė nepriimsiąs valdiškų nuompinigių. Neleido atsiimti ir bute buvusių mano baldų, padavė mane į teismą dėl iškeldinimo.
Jis buvo siaubingas, jam nerūpėjau nei aš, nei mano vaikas.
Mes atsidūrėme gatvėje, septynis mėnesius teko glaustis draugų ir pažįstamų namuose. Mane apniko depresija, sūnui paūmėjo astma, ėmė nesisekti mokslai”, – pasakojo moteris, kuriai pavyko atsistoti ant kojų ir pradėti verslą atidarius mažą krautuvę.
Su M.Benhammedi kaip „angelo” apibūdinimu nesutinka ir buvęs jo darbuotojas, nekilnojamojo turto agentūros „Sara Properties” sekretorius, iš Irako kilęs 34 metų Yasseras Al Attaras.
Anot jo, visus didžiausius sandorius vykdė pats M.Benhammedi, likusiems darbams įdarbinęs ne itin kvalifikuotų, tačiau už nedidelį atlyginimą dirbusių lenkų imigrantų.
Trejus metus firmoje pradirbęs Y.Al Attaras tvirtino darbą palikęs, nes nebenorėjęs to galvos skausmo. Jis skeptiškai atsiliepė ir apie buvusio viršininko moralę.
„Nors Benas vaikščiojo į mečetę, nebuvo labai pamaldus. Viskas, kas jam rūpėjo, – tai prabangios mašinos bei moterys.
Tačiau tikroji jo aistra, be abejonės, buvo pinigų darymas”, – neabejojo Y.Al Attaras.