Jeigu valstybė nesusirūpins pakelti atlyginimus penkių Lietuvoje veikiančių priklausomybės ligų centrų specialistams, ligonių, sergančių priklausomybėmis, greitai nebebus kam gydyti. Jau po ateinančių naujųjų gali užsidaryti ir Klaipėdoje veikianti šio profilio medicinos įstaiga.
Gydytojams vienam po kito paliekant centrus ir išeinant į geriau atlyginamą darbą, centrų vyriausieji gydytojai muša pavojaus varpais. Tuo tarpu jų darbą koordinuojančios ir lėšas skiriančios institucijos didelės grėsmės neįžvelgia ir stebisi gydytojų pretenzijomis.
Iš dviejų šaltinių
„Visi priklausomybės ligų centrai yra biudžetinės įstaigos, todėl lėšos mums skiriamos iš valstybės biudžeto”, – „Vakarų ekspresui” pasakojo Klaipėdos priklausomybės ligų centro (KPLC) vyriausiasis gydytojas Linas Slušnys.
Tiesa, dalį lėšų priklausomybės ligų centrams skiria ir teritorinės ligonių kasos. Bet šie pinigai, – sakė L. Slušnys, – skiriami už prevencinių programų vykdymą ir atlyginimams iš jų tenka nedaug.
„Jei atiduotume programos pinigus atlyginimams kelti, išeitų, kad tų programų mes nevykdome, – aiškino paslaugas sergantiesiems priklausomybėmis žadantis plėsti centro vadovas. – Be to, programinės lėšos – kaip užtrūkusi karvė: čia yra, čia nėra.”
Nėra kam dirbti
Darbą KPLC neseniai paliko ir ilgametis jo darbuotojas Detoksikacijos, motyvacijos ir trumpalaikės reabilitacijos skyriaus vedėjas Sergejus Michalcovas. Jis neslėpė, jog pereiti į vadinamąją didžiąją psichiatriją (gydytojas dirba Kretingos psichikos sveikatos centre) apsisprendė dėl sunkiam ir rizikingam darbui neadekvataus atlyginimo. „Daug mažesni atlyginimai, didesnis darbo krūvis, darbo specifika”, – trumpai apibūdino jis savo motyvus, paskatinusius keisti darbą.
L. Slušnys skaičiuoja: šiuo metu KLPC dirba trys gydytojai, o ketvirtas – tik puse etato. Deja, tie trys dirbantieji – pensinio amžiaus. „Jei būtų pakeltos pensijos – netekčiau ir šių darbuotojų. Tai šaunūs žmonės, daug dirba, bet jiems nelengva, nes gydytojams keliu didelius reikalavimus”, – pasakojo L. Slušnys. Kai išeis ir šie gydytojai, centre nebebus kam dirbti.
Tokia kritiška situacija, spėja vadovas, gali ištikti jau po ateinančių naujųjų. O jau šiuo metu ligoniams gydyti „tragiškai” reikia dviejų psichiatrų. Maža to, centro teikiamų paslaugų poreikis vis didėjąs, tai parodę ir neseniai centro vykdytas medicininių paslaugų gerinimo projektas. Vis daugiau pacientų kreipiasi pagalbos, reikia darbuotojų, galinčių važinėti po apskritį ir konsultuoti sergančiuosius bei jų šeimos narius.
Gydytojas mano, jog penki Lietuvoje veikiantys PLC turėtų aptarnauti visas apskritis, kurių yra dvigubai daugiau nei centrų. „Mes pasiruošę plėsti paslaugas, dirbti ir su Tauragės apskritimi”, – kalbėjo L. Slušnys.
Nebežino, ką daryti
Šiuo metu išėjusio ilgamečio skyriaus vedėjo darbą bandąs atlikti L. Slušnys prisipažįsta, jog tai sunku, o laiko stoka neleidžia įsigilinti į paciento problemą taip, kaip to reikėtų. Papildomu krūviu esą dirba ir kiti centro specialistai. „Kad uždirbtų normalų atlyginimą, kokį gauna psichikos sveikatos centrų darbuotojai už vieną etatą, čia dirbama dvigubu krūviu”.
„Ką daryti – nežinau, – atsidūsta psichiatras. – Nori nenori kyla klausimas, gal tų centrų valstybei nereikia, gal tyčia taip daroma. Kai medikams buvo keliami atlyginimai lapkritį, priklausomybės ligų centrams nepakėlė. Kai kels kovą – mes vėl neminimi.” Problema, mano jis, būtų išspręsta, jei priklausomybės ligų centrai taptų viešosiomis įstaigomis ir gautų finansavimą iš biudžeto ir ligonių kasų.
L. Slušnys prisipažįsta: jei situacija nesikeis – vadovo postą, galimas dalykas, paliks ir jis.
Dirbs šlavėjai?
Šiaulių priklausomybės ligų centro vyriausiasis gydytojas Elmantas Pranas Zevertas „Vakarų ekspresui” patvirtino, jog jo vadovaujamos įstaigos padėtis taip pat tragiška: „Jei Vyriausybė neatkreips dėmesio, priklausomybės ligų centrai bus priversti užsidaryti dėl darbuotojų stygiaus. Baigę aukštuosius mokslus, turėdami aukščiausias kategorijas dirbam tik iš pašaukimo iš meilės savo klientams. Bet ilgai tas tęstis negalės, nes tokių kvailų žmonių daugiau neatsiras. Greit nebeturėsim nei sveikatos, nei galimybių dirbti”.
E. P. Zevertas skaičiuoja: per 30 jo darbo metų į didžiąją psichiatriją išėjo 15 psichiatrų, didesni atlyginimai paviliojo tris tris psichologus, buvo nuvilioti ir du socialiniai darbuotojai.
„Dėl mažo atlyginimo jie pabėga. Aš vienas toks plaušas čia kuičiuosi, nes dar nepadariau visko, ką esu užsibrėžęs. Bet kai padarysiu – ieškosiu kur grabą pigesnį nusipirkti, nes dirbdamas vyriausiuoju gydytoju turtų nesukaupiau, – karčiai ironizuoja E. P. Zevertas. – Jei valstybė į šią problemą neatsižvelgs, mūsų darbą galės dirbti šaltkalvis, statybininkas, santechnikas. Jei norim, kad dirbtų ne profesionalai, o šlavėjai, tad nebėra apie ką kalbėt.”
„Ne taip lengva atsakyti”
Klaipėdos apskrities vyriausiasis gydytojas Valdemaras Anužis, paklaustas apie kritišką padėtį KPLC, visgi sakė nemanąs, kad pagrindinė problema yra ženkliai mažesnis atlyginimas.
„Čia kompleksinės, gilesnės priežastys, bendra Lietuvos situacija medicinos srityje, atsiradę rinkos santykiai, galimybė gydytojams išvykti ieškoti geresnio užmokesčio į užsienį. Nors seniai buvo aišku, kad taip bus”.
Paklaustas apie 30-40 proc. mažesnius medikų atlyginimus nei viešosiose įstaigose, V. Anužis sakė: „Apie tokius skirtumus negirdėjau. Tie atlyginimai nėra maži, – žinau sumas, nevardysiu jų, jų reikalas, – jos nemažos, bendrosios praktikos gydytojai gali tik pasvajoti apie tai.”
Kas bus daroma, kai nebebus kam dirbti? „Ieškosim galimybių perkvalifikuoti kitų specialybių gydytojus, teks sumažinti kvalifikacinius reikalavimus. Gal priklausomybės ligų specialistai psichiatrai taps konsultantais ir konsultuos gydytojus, kurie dirbs. Įvairios gali būti priemonės, bet jos turi būti adekvačios situacijai. Kad to jau masiškai Lietuvoje reikėtų, to aš nematau.”
Priminus, jog šiuo metu KPLC trūksta dviejų gydytojų, V. Anužis atsakė: „Kadrų politika – įstaigos vadovo kompetencija.”
Tad pavojaus varpais neverta skambinti? „Situaciją žinom, galvosim, ką daryti. Ne taip lengva atsakyti. Kad atsakymas būtų kišenėje – paprasta būtų gyventi”.
Problema turi išsispręsti
„Problema turi išsispręsti, nes šiemet Klaipėdos priklausomybės ligų centrui biudžetas žymiai padidintas ir jie gali reguliuoti savo atlyginimus”, – žadėjo Narkotikų kontrolės departamento prie LR Vyriausybės direktorė Audronė Astrauskienė.
O iš biudžeto priklausomybės ligų centrai finansuojami neatsitiktinai – kad galėtų gydyti socialiai nedraustus asmenis, nes būtent tokie yra dauguma jų pacientų.
Tačiau A. Astrauskienė žadėjo, jog bus svarstoma galimybė finansavimą padaryti mišrų – atskirai draustiems, atskirai nedraustiems.
„Kad ši situacija pagerėtų, Sveikatos apsaugos ministerija įpareigota parengti priklausomybės ligų centrų nuostatus ir numatyti visas galimybes, kaip padidinti darbo užmokestį ir apskritai visą sistemą padaryti lankstesnę. Procesas vyksta ir manau, daug priklauso nuo vadovo, kaip jis savo finansus paskirstys, kaip organizuos savo veiklą. Ne visi centrai pernai panaudojo priklausomybės ligų programos pinigus. Tai galbūt administracinių sugebėjimų stoka”.
Direktorės manymu, būtina sustiprinti ir specialistų ruošimą. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą buvo suderintos medikų specialybės ir nebeliko gydytojo narkologo specialybės – jo darbas ir funkcijos perduotos gydytojui psichiatrui. Dėl to gydytojai, jaučią žinių trūkumą, turi patys ieškoti galimybių tobulintis.