Auklėja ne gamta, auklėja aktyvi sąveika su ja. Reikia nuo mažens mokyti vaiką suprasti gamtą, jausti jos grožį, perprasti jos kalbą, saugoti ją. Rūpestingo požiūrio į gamtą pradmenys suteikiami pradinėse klasėse.
Nors „Santarvės” mokykla yra pietinėje miesto dalyje, apsupta daugiaaukščių namų, vaikai nuolat kontaktuoja su gamta. Daugelį metų dirbdama mokykloje įsitikinau, kaip svarbu rengti išvykas į gamtą – joms ilgai ir kruopščiai ruošiuosi. Ekskursijos dieną nurodau iš anksto, supažindinu vaikus su elgesio taisyklėmis, pasakau, ką jiems apsirengti ir ką pasiimti, kad galėtų rinkti gamtinę medžiagą.
Ekskursija – taip pat pamoka, tik vykstanti gamtoje. Tai kur kas sudėtingiau nei pamoka klasėje.
Norisi pažįstamą pasaulį vaikams parodyti iš kitos, jiems netikėtos, pusės.
Rudenį su mokiniais patraukėme į Ventės rago ornitologinę stotį, po mėnesio – į Klaipėdos universiteto Botanikos sodą. Atkreipiau vaikų dėmesį į gamtos grožį ir įvairovę: margus medžių lapus, ryškias paskutines rudens gėles.
Vaikai turėjo laiko tyliai stebėti ir išgyventi. Tik po to pateikiau klausimus. Norėjau išsiaiškinti, ar vaikai sugeba atskirti medžių rūšis. Išvykoje stebiu kiekvieną vaiką. Taip sužinau, su kuriuo teks padirbėti individualiai, kokius metodus naudoti ateityje.
Kol kas neduodu jokių pastabų: pirmieji susitikimai su gamta vaikams turi palikti malonius prisiminimus.
Kur kas stipriau nei šauksmai ar pamokymai mažylius veikia pasaka.
Pastebėjusi, kaip vaikai apspito varlytę, papasakojau, kokią naudą gamtai duoda ši būtybė. Kokios ji spalvos? Kiek turi kojelių?
Į pasaką įterpti klausimai privertė vaikus atidžiau įsižiūrėti, pastebėti savotišką varlytės grožį. Vaikams atrodo, lyg jie patys kurtų pasaką. Pažįstamas pasaulis virsta šalimi, kupina mįslių ir paslaptingų įvykių. Paaštrėja jausmai. Vaikai ima fantazuoti, visi kartu kurti pasaką.
Kitas susitikimas su gamta – vėl šventė ir naujas žingsnis į pasaulio pažinimą. Kartą vaikštinėjant žiemą kažkuris vaikas priglaudė ausį prie medžio kamieno. Po minutės mes visi stovėjome prisiglaudę prie beržų, nesąmoningai jausdamiesi gamtos dalimi. Šalia mūsų mokyklos auga nuostabi beržų giraitė.
Koks kontrastas! Prisiminėme tai, ką matėme rudenį, ir stebėjome žiemos peizažą: apsnigti medžiai, sniegu užklota žemė. Vaikai susidomėję matavo sniego storį įvairiose vietose, mokėsi pažinti medžius žiemą. Atkreipė dėmesį į paukščius – kuo jie minta ir kaip gyvena užklupus šalčiams.
Šiemetinė žiema pakankamai rūsti. Todėl savaime kyla noras maitinti žiemoti pasilikusius paukščius – jį įgyvendinome.
Mūsų klasėje vyko atvira pamoka „Žiemojantys paukščiai”. Buvo akcentuojama, kad paukščiai išskrenda todėl, jog atšalo oras ir nėra ko lesti. Taip vaikai suvokė priežastį, kodėl paukščiai išskrenda į šiltuosius kraštus, kur nesuka lizdų ir neperi paukščiukų. O tiems, kurie lieka su mumis, reikia padėti.
Vaikai mielai meistravo lesyklas paukščiams. Visi pradinės mokyklos mokiniai dalyvavo akcijoje „Padėk paukščiams!”
Paukščiams žiema nebaisi, jeigu jie turi lesalo. Kai paukštis sotus, jį patikimai šildo plunksnos, jis gali giedoti net ir žiemą.
Ir skrenda paukšteliai į lesyklas, pakabintas prie gimtosios mokyklos, vaikų darželio „Žemuogėlė”, Dituvoje ir vaikų balkonuose.
Vaikai tik tada rūpinsis gamta, kai išmoks jausti jos grožį.