Kodėl karalius vaikšto nuogas?

Senais neatmenamais laikais, kai Danijoje gyveno žymusis pasakų rašytojas Hansas Kristijonas Andersenas, žmonės manė, kad turi būti kažkokia tiesa. Ir žmonės, remdamiesi savo asmenine patirtimi bei tėvų skiepytomis moralės normomis, priimdavo aiškų ir nedviprasmišką sprendimą.

Žmonės ne visada drįsdavo tą sprendimą pasakyti (ypač karaliams ir kitiems galingiems žmonėms), tačiau visuomet atsirasdavo tas, kuris išdrįsdavo pasakyti teisybę, kad „karalius yra nuogas”.

Modernus cinizmas

Nūdienos Klaipėdoje, kur posovietinis cinizmas susijungė su postmodernizmu, teisybė privalėjo užleisti vietą grubiam „piarui”.

Todėl šiandien Klaipėdos gatvėmis karalius vaikšto nuogas, o mūsų „piaro” specialistai nebelaukia kol atsiras koks nors berniukas, kuris pasakys teisybę. Jie visa gerkle šaukia, kad „mūsų įstatymai yra tokie blogi, jog karalius priverstas vaikščioti nuogas”.

Visiškai nesvarbu, ar karalius yra iškrypėlis, ar tiesiog toks prastas administratorius, kad neišgali nusipirkti sau rūbų.

Tokios mintys kilo beskaitinėjant miesto „tarybūnų” pamąstymus apie vieningąją atsikaitymų knygutę.

Miesto galvos ir „pusgalviai” išsijuosę įrodinėja, kad Lietuvos įstatymai yra blogi, todėl bendrovės „Klaipėdos vanduo” ir „Klaipėdos energija” yra priverstos mums išrašyti krūvas sąskaitų ir reikalauti, kad jas apmokėtumėme kiekvieną atskirai.

Dėl tokių užgaidų mes esame priversti bankuose kas mėnesį palikti mažiausiai po 6 litus vietoje 2.

Atsakymas Alytuje

Miesto galvos ir „pusgalviai” kukliai nutyli, kad Klaipėda yra visų blogų įstatymų diegimo pionierė Lietuvoje, nes kitų miestų savivaldybės draugiškai „ignoravo” blogus Lietuvos įstatymus ir vieningos atsiskaitymų knygutės neišdraskė.

Todėl turime paradoksalią situaciją: Lietuvos įstatymai karaliui tarsi liepia vaikščioti nuogam, tačiau apie 60 Lietuvos karalių vaikšto apsirengę, išskyrus vieną – Klaipėdos karalių, kuris su džiaugsmu mūsų mieste vaikšto nuogas.

Klaipėda – vienintelis Lietuvoje didmiestis, kuriame gyventojai yra priversti apmokėti tris sąskaitas atskirai todėl, kad mūsų miesto galva neturi protingų „pusgalvių”, kurie patartų, ką daryti.

Tam, kad klaipėdiečiai nebūtų papuasais, reikia tuos mero „pusgalvius” vietoje Kanuose vykstančios parodos nugabenti į Alytų. Ten jie galėtų užsisakyti galimybių studiją apie tai, ką reikėtų daryti, kad savivaldybės kontroliuojamos įmonės taip skaitytų įstatymus, jog tuojau pat sugrįžtų prie vieningos atsiskaitymų knygutės.

Jeigu miesto galvos bei „pusgalviai” yra tinginiai ir nenori trankytis po Lietuvą, tai jie gali išbandyti ir kitą būdą: išsikviesti „ant kilimo” bendrovių „Klaipėdos vanduo” ir „Klaipėdos energija” vadovus, trenkti kumščiu į stalą ir principingai pareikalauti, kad per 11 dienų būtų parengtos schemos, kaip jų vadovaujamoms įmonėms grįžti prie vieningos atsiskaitymų knygutės.

Šių įmonių vadovų norams sustiprinti galima sušaukti akcininkų susirinkimą ir jame įgalioti įmonių valdybas per konkretų laikotarpį (pavyzdžiui, per vieną mėnesį, vieną savaitę ir vieną dieną) tokią schemą parengti ir ją patvirtinti.

Tokiu atveju „užsikurtų” teisinga administravimo piramidė ir minėtų įmonių direktoriai daužytų kumščiu į stalą savo pavaldiniams, įskaitant vairuotojus ir valytojas.

Padės „profesionalai”

Savivaldybės kontroliuojamose bendrovėse dirba daug savo srities specialistų ir profesionalų, kurie anuomet „stažavosi” Klaipėdos savivaldybės administracijos Butų ūkio ir energetikos skyriuje. Šie profesionalai neabejotinai tuoj pat surastų genialų sprendimą, kuris būtų naudingas visiems.

Tačiau eilinį kartą tenka apgailestauti, kad karalius užsispyrusiai nenori versti savo rūmininkų dirbti.

Kai tokie reiškiniai kartojasi diena iš dienos, į galvą peršasi nuodėminga mintis – o gal mūsų karaliui tiesiog patinka vaikščioti nuogam?