Miesto kalbos tvarkytojas Jonas Kantautas, be abejo, atkreipė dėmesį, kad maršrutiniuose autobusuose pilna vokiškų užrašų.
Antai vienas vokiškas užrašas byloja: „Praeikit atgal”, nes vokiečiai lipa per priekines duris, nusiperka bilietą ir eina į galą. Pas mus – atvirkščiai.
Akysna krenta ir kitas vokiškas užrašas: „Wagen halt!” – autobusas stoja! Tą trafaretą derėtų užklijuoti kokiu popieriumi, o vokiškus lipdukus galima paprasčiausiai nuplėšyti. Tai nėra sunkus darbas.
Galbūt J.Kantautas ir pradės nuo tų lengvesnių darbų, idant paskui galėtų griebtis ir angliškų pavadinimų, kurių mieste – visa apstybė! Antra vertus, užsienietiškų užrašų gausa byloja, kad kalbos tvarkytojas turi nedaug galių. O gal čia esama ir apsileidimo ar stokojama ryžto pakovoti už lietuviškus užrašus? Gal dirbama pagal tokią nuostatą: manęs nejudina – ir aš nieko nejudinu?
Sukruskime! Neapsileiskime! Pakovokime už lietuvišką žodį, neleiskime jo skriausti.
Panašu, jei ir toliau taip reikalai riedės, kalbos tvarkytojo pareigas greitu laiku galėsime prilyginti civilinės saugos specialistų pareigoms. Sveikai mąstantys žmonės anksčiau ar vėliau ims ir paklaus: „Už ką tie, atsiprašant, specialistai gauna atlyginimus?”
Sunku bus atsakyti, jei darbo rezultatų nėra…