Trijų kaimyninių apskričių vaiko teisių apsaugos specialistai pripažino, kad jų darbe yra daugiau problemų, nei būdų joms išspręsti.
Bijo būti apkaltinti
Antradienį Klaipėdos, Tauragės bei Telšių apskričių vaikų teisių gynėjai juos kamuojančius rūpesčius išsakė Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovėms.
Kalbėti apie tai verčia neseniai Mažeikiuose įvykęs incidentas. Tėvai apkaltino vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojus, kad šie vaikus iš šeimos paėmė neteisėtai.
„Tačiau nėra tvarkos, kaip mes turime elgtis. Kovoti už vaikus galime tik pasikliaudamos savo kompetencija ir apsilankymo metu patirtais įspūdžiais. Situacija tokia, jog anksčiau ar vėliau galime būti apkaltinti”, – skundėsi moterys.
Jų paguosti negalėjo ir viešnios iš Vilniaus. „Šiandien bus pradėtas spręsti Mažeikių klausimas. Sudaryta komisija sieks ne išsiaiškinti kaltininkus, o ieškoti išeičių, kad tokie įvykiai nepasikartotų”, – tikino Valstybinės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos direktorės pavaduotoja Simona Bronušienė.
Kurs „gėdos stulpą”
Vedėjos taip pat nuogąstavo, jog pusė Lietuvos vaikų netrukus gali būti pripažinti beglobiais. Išvykdami į užsienį tėvai nenori patikėti atžalų globos artimiesiems.
„Klaipėdoje šiuo metu yra 500 vaikų, kurių tėvai uždarbiauja svetur. Gimdytojų mes negalime priversti ateiti pas mus ir prisipažinti, kad jų vaikai lieka vieni Lietuvoje”, – sakė Klaipėdos vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Gražina Aurylienė.
Specialistės tikino, jog geriausia išeitis būtų gėdos stulpui prilygstantis registras. Jis suteiktų galimybę viešai paskelbti pavardes tų tėvų, kuriems apribotos teisės, kurie vengia išlaikyti savo atžalas.
Tačiau Teisingumo ministerija griežtai pareiškė, kad tokio registro būti negali.
„Rankų nenuleisime. Surengsime pasitarimą prie apskrito stalo ir galbūt toks registras atsiras”, – sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vaikų ir jaunimo skyriaus vyresnioji specialistė Dalia Lapėnienė.
Taip pat diskutuota, ar globai ir įvaikinimui reikia taikyti daugiau apsaugos priemonių.
G.Aurylienė pasidžiaugė, kad Klaipėdoje problemų kyla vis mažiau. Jos teigimu, praėjusiais metais mieste buvo užregistruotos 536 socialinės rizikos šeimos, kuriose auga 974 vaikai. 2004 metais tokių šeimų buvo 583, o vaikų – 1073.
Pernai našlaičiais tapo ar iš tėvų buvo paimti 134 vaikai. Tai – taip pat mažiau nei 2004 metais.
Praėjusiais metais naujas šeimas atrado 72 vaikai, iš kurių 14 buvo įvaikinta.