Mokesčių grobstytojai rado įtakingų užtarėjų

Keturioms Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos darbuotojoms teko paragauti areštinės duonos.

Jos buvo sulaikytos antradienį, kai Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai apsilankė šioje inspekcijoje.

Už grotų atsidūrė inspekcijos viršininko pavaduotoja Birutė Sidabraitė, atrankos tikrinimo ir pridėtinės vertės mokesčio kontrolės skyriaus vedėja Daiva Gedvilienė, poskyrio vedėja Danutė Stankevičienė bei specialistė Irena Seselskienė.

Šios moterys įtariamos padėjusios vienai didžiausių Lietuvoje prekybos metalais bendrovei „Resota” neteisėtai atsiimti daugiau kaip 600 tūkstančių litų pridėtinės vertės mokesčių.

Ikiteisminį tyrimą kontroliuojančios Vilniaus apylinkės prokuratūros prašymu teismas leido įtariamąsias nušalinti ir nuo pareigų.

Stebėjo mokesčių grobstytoją

Manoma, kad su šiuo pinigų grobimu gali būti susiję bendrovės „Resota” vadovai broliai Gediminas bei Jaunius Gusčiai. Jie yra laikomi vienais turtingiausių klaipėdiečių.

„Resotos” generalinis direktorius G.Gustys į FNTT tyrėjų akiratį pateko dar 2004 metais.

Tuomet vieną pridėtinės vertės mokesčio grobimo Lietuvoje pradininkų Mindaugą Žalimą stebėję pareigūnai nustatė, jog šis artimai bendrauja su kai kurių bendrovių, tarp jų ir „Resotos”, vadovais.

Iš gaujos – į verslą

Pareigūnus domino G.Gusčio asmenybė. Jaunystėje šis vyriškis buvo siejamas su garsia Klaipėdos „Fantomo” grupuote. Vėliau jis įkūrė metalais prekiaujančią bendrovę „Resota”.

Bendrovė išgarsėjo ir verslo, ir labdaros projektais. Iki šiol „Resota” nemažomis sumomis remia Klaipėdos vaikų krizių centrą, Girulių globos namus, onkologinėmis ligomis segančius vaikus.

FNTT pareigūnai nutarė ne tik stebėti pinigų judėjimą bankuose bei firmose, bet ir sekti M.Žalimą ir su juo bendraujančius verslininkus – tarp jų ir G.Gustį.

Nespėjo sekti įtariamųjų

Tačiau nuvykę į Klaipėdą FNTT operatyvininkai susidūrė su netikėta problema.

Paaiškėjo, kad beveik visi pridėtinės vertės mokesčių grobstytojai važinėja prabangiomis ir galingomis mašinomis.

G.Gustys tuomet turėjo apie 250 tūkstančių litų kainuojančią BMW 745, M.Žalimas važinėjo nauju E klasės „Mercedes”, o jo pavaduotojas Darius Šliauteris – penktosios klasės BMW.

Šie vyrai Klaipėdos apylinkėmis važinėjo maždaug 200 kilometrų per valandą greičiu, o FNTT operatyvininkai nespėjo jų sekioti.

Baudė už greičio viršijimą

Tuomet operatyvininkai paprašė Klaipėdos kelių policijos pareigūnų pagalbos.

Jie sustabdė greitį mėgstančius įtariamuosius ir kiekvieną nubaudė 8 balais bei 1500 litų bauda.

Po to įtariamieji ėmė važinėti lėčiau. Tad operatyvininkai galėjo juos stebėti.

Taip buvo užfiksuoti įtariamųjų susitikimai, pokalbiai, pinigų perdavimai.

Ketino pasidalyti 600 000 litų

Tuomet ir buvo nustatyta, kad G.Gustys su M.Žalimu planuoja grobti ir pasidalyti pridėtinės vertės mokestį.

Abu vyrai sutarė, kad M.Žalimas gaus fiktyvių dokumentų apie parduotą metalą, G.Gustys juos įtrauks į savo įmonės buhalterinę apskaitą, o paskui atsiims pridėtinės vertės mokestį.

Iš pradžių buvo nuspręsta pagrobti ir pasidalyti apie 600 tūkstančių litų.

Tačiau pasidžiaugti šiais pinigais vyrai taip ir nespėjo – kai dokumentai apie pinigų grąžinimą buvo perduoti mokesčių inspekcijai, juos sulaikė FNTT pareigūnai.

Ir norėjo, ir bijojo

Už grotų mokesčio grobstymo iniciatorius M.Žalimas yra laikomas iki šiol.

Jis įtariamas, kad su G.Gusčiu bei kitais verslininkais ketino pasisavinti 7 milijonus litų. Tuo tarpu „Resotos” generalinis direktorius G.Gustys kalėjime praleido kelis mėnesius.

Tačiau išėjęs į laisvę jis vis dar neatsisakė ketinimų atsiimti šiuos 600 tūkstančių.

Praėjusią vasarą „broliais akrobatais” Klaipėdos šešėliniame pasaulyje vadinami Gusčiai privačiuose pokalbiuose užsimindavo, kad reikėtų surasti patikimų žmonių mokesčių inspekcijoje.

Sklandė kalbos, kad galintiems padėti atgauti 600 tūkstančių litų bus sumokėta pusė šios sumos.

Galimybė atsiimti pinigus buvo viliojanti, tačiau „broliai akrobatai” savo bičiuliams prasitardavo, kad bijo FNTT pareigūnų.

Tačiau pinigų godulys už baimę dar kartą atsidurti už grotų pasirodė stipresnis.

Liepė parengti dokumentus

Pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo planas buvo pradėtas įgyvendinti praėjusių metų gruodžio 15 dieną.

Tuomet Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos viršininko pavaduotoja B.Sidabraitė išsikvietė vieną pavaldinę ir pareikalavo skubiai parengti dokumentus dėl 600 tūkstančių litų grąžinimo „Resotai”.

Tokį sprendimą B.Sidabraitė priėmė net ir žinodama, kad „Resota” ir jos vadovas G.Gustys yra įtariami bandymu pasisavinti pridėtinės vertės mokestį, o ši byla turi greitai keliauti į teismą.

Sutvarkė per vieną dieną

Toliau pinigų grąžinimo mechanizmas veikė sklandžiai. Mokesčių inspekcijos pareigūnai paskambino „Resotos” buhalteriams ir paprašė skubiai pateikti prašymą grąžinti pinigus.

Šis prašymas buvo pateiktas pernai gruodžio 15 dieną.

Tą pačią dieną Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos atrankos tikrinimo ir pridėtinės vertės mokesčio kontrolės skyriaus vedėja D.Gedvilienė pateikė išvadas, jog „Resota” gali atgauti pinigus, o viršininko pavaduotoja B.Sidabraitė nurodė 600 798 litus pervesti į „Resotos” sąskaitą SEB Vilniaus banke.

Jau kitą dieną pinigai buvo pervesti.

„Resotos” vadovai juos tuoj pat paėmė grynaisiais.