Kaunietis Algirdas Pėstininkas rytoj ketina neiškelti prie namo valstybinės vėliavos, jei niekur negaus kotui ietigalio.
Dabar galiojantys teisės aktai nereglamentuoja nei ietigalių simbolikos, nei jų formos. Prie Prezidento institucijos veikianti Heraldikos komisija ketina siūlyti Vyriausybei, kad ji nustatytų bent jau rekomendacinius standartus ietigalių naudojimui.
Įpareigoja ir pavardė
„Jei niekur negausiu vėliavai ietigalio, Vasario 16-ąją jos ant šluotkočio tikrai nekelsiu”, – patikino daugiabučių namų bendrijos „Birželio 19-oji” vadovas A.Pėstininkas. Šešiasdešimt šešerių metų vyriškis teigė, kad valstybės atributas nusipelno išskirtinės pagarbos, todėl ją iškelti be ietigalio būtų didelė nepagarba.
Neiškėlęs prie 55 butų namo trispalvės A.Pėstininkas formaliai nusižengtų Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymui, nes „valstybės švenčių dienomis Lietuvos valstybės vėliava keliama prie, virš ar ant šių pastatų: prie kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, nesvarbu, kokia jų nuosavybės forma, taip pat gyvenamųjų namų”.
Tas pats įstatymas nurodo, kad piliečiai privalo gerbti vėliavas.
„Gerbti vėliavą mane įpareigoja net pavardė, jau nekalbant apie moralę”, – sakė A.Pėstininkas.
Ietigalio jis ieškojo paskambinęs į kelias parduotuves. A.Pėstininkas jo negavo nei „Maximoje”, nei „Senukuose” , nei „Rodiklio” agentūroje. „Niekuo man negalėjo padėti ir Kauno miesto savivaldybės tarnautojai”, – stebėjosi patriotas.
Kauno vėliava ietigalį turi
Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius sako suprantąs gyventojus, kurie siekia didesnės pagarbos valstybės vėliavai.
„Teisės aktai kol kas nenumato, kad ant vėliavos koto būtų naudojamas konkrečios formos ietigalis”, – teigė K.Ignatavičius.
Jis sakė, kad kaip puošybos elementai ant koto paprastai užmaunami stilizuoti Gedimino stulpų ar metalinių liepsnelių formos ietigaliai. „Tikri patriotai šiuo atveju teisūs, nes, pavyzdžiui, Kauno miesto taryba yra patvirtinusi ietigalį, kuris naudojamas Kauno miesto vėliavai”, – paaiškino K.Ignatavičius.
„Kauno dienai” pasiteiravus ietigalių „Verslo dovanų” parduotuvėje M.Valančiaus gatvėje, kur prekiaujama įvairiomis vėliavomis, pardavėja pasakė, kad ietigalių atskirai nusipirkti neįmanoma.
„Galiu tik pasiūlyti vėliavai kotą kartu su ietigaliu už 29 litus”, – sakė Laima Gečiauskienė. Ji pridūrė, kad pirkėjai gali ietigalių užsisakyti atskirai. Tokie specialūs užsakymai įvykdomi per kelias dienas.
„Tačiau iki šiol jais niekas nesidomėjo”, – sakė L.Gečiauskienė.
Ieškantiems standartinio dydžio ar mažesnių vėliavų, tinkančių vaikams, jų reikėtų paieškoti didžiuosiuose knygynuose ir prekybos centruose, Senamiesčio parduotuvėse.
Naudojami du simboliai
Heraldikos komisijos pirmininkas Edmundas Rimša pripažino, kad bent jau Vyriausybės nutarimu derėtų įtvirtinti vėliavų puošybą.
„Tarpukario Lietuvoje ant istorinės vėliavos kotų ietigalio buvo naudojamas dvigubas kryžius, – sakė E.Rimša. – Tuo tarpu ant trispalvės koto būdavo dedamas ietigalis, vaizduojantis Gedimino stulpus”.
Istorinėje vėliavoje raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją. Tuo tarpu valstybės vėliava yra trijų spalvų – geltonos, žalios ir raudonos.
E.Rimša pridūrė, kad užsienyje kasdieniam naudojimui populiaru kabinti nedideles ir be ietigalių vėliavas. Jos yra gerokai mažesnės už standartines.
Heraldikos komisijos vadovas sakė, kad šiuo metu už vėliavų neiškėlimą per švenčių dienas baudžiamos tik valstybės įstaigos.
„Privatūs asmenys baudžiami tik už vėliavos išniekinimą”, – teigė E.Rimša.
Gediminas Stanišauskas