Iš gilios senovės mūsų dienas pasiekė viena iš linksmiausių žiemos kalendorinių švenčių – Užgavėnės. Jos kilusios iš senosios lietuvių religijos. Katalikai Užgavėnes švenčia 46 dienas prieš šventąsias Velykas, dažniausiai vasario mėnesį, antradienį. Užgavėnių apeigos susijusios su žiemos demono – Lašininio ir pavasario mitinės būtybės – Kanapinio kovos vaizdavimu. Per šventes inscenizuojamos ir vestuvės, laidotuvės, daromi moteriški ir vyriški stabai, jie vežiojami ir žudomi. Tai Kotrė, Morė (Žemaitija), Gavėnas (Vidurio Lietuva).
Per užgavėnes vyksta savotiškas liaudies teatras, krečiami įvairūs pokštai, išjuokiamos negerovės. Rašytiniai ir etnografiniai šaltiniai teigia, kad persirengėliai dėdavosi įvairias baisias kaukes, kurias darydavo iš medžio, jo žievės, storo popieriaus, avikailio ar kitokio kailio. Barzda, antakiai, plaukai buvo daromi iš pakulų, arklio karčių ir kt. Lietuvoje plačiai paplitusios čigonų, vengrų (gydytojų), žvėrių, gyvulių bei paukščių, velnių, giltinių ir kitokios kaukės.
Pavasario atėjimo šventė sutampa su šventosiomis Velykomis – stebuklingu Kristaus prisikėlimu. Nuo VIII a. Velykos švenčiamos pirmą sekmadienį po pavasarinio (kovo mėn.) mėnulio pilnaties. Svarbiausias apeiginis Velykų valgis buvo kiaušiniai (margučiai). Margučiai visuose žemdirbyste besiverčiančiuose kraštuose simbolizavo gyvybės atsiradimą, augalijos gimimą, žydėjimą ir vaisingumą. Buvo tikima, kad kiaušinis gali panaikinti žmonių ir gyvulių ligas, nukreipti ,,blogas akis”, nuvalyti dvasinius nešvarumus.
Begalinė margučių raštų įvairovė, tobula kompozicija byloja apie ilgaamžę jų raidą. Margutis kaip kosminio kiaušinio analogas pavasario švenčių apeigose turėjo ypač svarbią ritualinę ir apeiginę paskirtį.
Parodos eksponatai atspindi šių kalendorinių švenčių atributiką. Šiaulių ,,Aušros” muziejuje sukaupta per 50 Užgavėnių kaukių. Jos surinktos XX a. per ekspedicijas Žemaitijoje. Unikalus eksponatas – Morė, įsigyta 1933 m. Kretingoje. Šiaulių ,,Aušros” muziejaus kronikoje rašoma, kad ,,vežant per Kretingos miestą (Morė – aut. past.) padarė didelį įspūdį”.
Šiuolaikinių meistrų kaukių yra nedaug. Tai Vitalijaus Lukošaičio. Stasio Mejerio, Alberto Martinaičio, Juliaus Vainoriaus kaukės. Dauguma kaukių yra antropomorfinio tipo (vaizduoja žmogaus veidą).
Gausus margučių rinkinys (per 1000 vnt). Seniausieji rinkinio margučiai datuoti 1935, 1937 m. Ant kai kurių margučių šalia datos išraižyti ir linkėjimai: ,,Mano Vincui 1942″, ,,Laimingų Velykų. Namiškiams – Onutė. 1943 IV 25″.
Didžiausią margučių rinkinio dalį sudaro šiauliečių autorių O. Bagdonienės, E. Budrytės, D. Paliukienės, C. Stulgienės ir kitų autorių margučiai. Akį patraukia O. Bagdonienės, O. Padgurskienės, S. Vaitiekūnienės daugiaspalviai marginti vašku margučiai. Originalūs V. Giedrytės ir Z. Jakaitės išskutinėti margučiai. Abi autorės ant trapaus kiaušinio lukšto kuria subtilias menines kompozicijas.
Parodos eksponatai suteikia lankytojams puikią galimybę susipažinti su Šiaulių ,,Aušros” muziejuje saugomais kaukių ir margučių rinkiniais, prisiliesti prie lakios vaizduotės ir darbščių rankų sukurto grožio.
Paroda veikia 2006 m. vasario 14-balandžio 21 d.
Aušros alėjos rūmai, Aušros alėja 47, Šiauliai, tel. (8 41) 52 43 91,