Eurolygos debiutantai Vilniaus „Lietuvos ryto” krepšininkai tik pirmuosius du turus žaidė lyg naujokai. Vėliau sekė įspūdinga septynių pergalių serija prieš Eurolygos grandus ir pasibaigus pirmajam reguliariojo sezono ratui Lietuvos vicečempionai savo sąskaitoje turėjo 5 pergales ir 2 pralaimėjimus.
Truputį silpniau vilniečiai kovojo antrajame rate. Dėl traumos laikinai netekę pagrindinio įžaidėjo Roberto Štelmaherio, jie iškovojo 3 pergales ir patyrė 4 pralaimėjimus. B grupės varžybas „Lietuvos rytas” baigė būdamas trečioje vietoje ir gerokai anksčiau laiko užsitikrinęs vietą antrajame Eurolygos etape.
Apie Vilniaus komandos žaidimą „Kauno diena” kalbėjosi su „Lietuvos ryto” treneriu asistentu Robertu Kuncaičiu.
Įkvėpė pergalė Barselonoje
– Ar jau aptarėte pirmojo etapo rezultatus ir juos įvertinote?
– Rezultatus vertinome po kiekvienų varžybų, todėl kažkokių išskirtinių pokalbių nebuvo. Pasidžiaugėme, kad patekome į kitą etapą, bet apmaudu, kad neišnaudojome istorinio šanso užimti pirmąją vietą grupėje.
Dėl to buvo skaudu, bet dabar viskas prasidės nuo nulio.
– Jeigu Jums prieš sezoną būtų kas nors pasakęs, kad pirmąjį etapą baigsite turėdami 8 pergales, ar būtumėte patikėjęs?
– Kažin. Iš tiesų esame patenkinti savo rezultatais, bet kai yra gerai, norisi dar geriau.
– Kaip pavyko Jūsų komandai taip greitai adaptuotis Eurolygoje?
– Jeigu nebūtų pirmųjų dviejų pralaimėjimų, tuomet galėčiau sakyti, kad greitai adaptavomės. Komandos vyriausiasis treneris Nevenas Spahija iškart pasakė, kad ekipa yra pakankamai stipri ir pajėgi žaisti gero lygio krepšinį Eurolygoje. Tik prireikė šiek tiek laiko, kol patys žaidėjai tuo patikėjo. Pirmoji pergalė Barselonoje leido jiems galutinai įsitikinti savo galimybėmis.
Koją pakišdavo puolimas
– Turbūt galima teigti, kad „Lietuvos ryto” žaidimo jėga – gynyba?
– Nepasakyčiau, kad mes tik ginamės. Iš tiesų gynybai skiriame labai daug dėmesio, bet norime žaisti šiuolaikinį krepšinį, norime, kad būtų visko – ir greitų atakų, ir jėgos baudos aikštelėje. Reikalaujame, kad visi žaidėjai būtų aktyvūs, agresyvūs.
– Vis dėlto gynyba buvo pagrindinis ginklas kovojant su tokia atakuojančio stiliaus komanda kaip „Maccabi”? Juk dukart per sezoną nugalėti Eurolygos čempionus nėra paprasta.
– Turbūt neįmanoma prieš „Maccabi” apsiginti taip, kad ši komanda įmestų tik 50 taškų. Be abejo, žaisdami su Eurolygos čempionais gynybai skyrėme didžiulį dėmesį, aiškinomės, kaip konkrečioje situacijoje dengsime vieną ar kitą krepšininką. Bet mes niekada negalvojame žaisti taip, kad tik mūsų neprimuštų – mes ir patys rengiamės kąsti varžovams, tai yra – pulti juos, todėl puolimui skiriame ne mažiau dėmesio.
– Bet pralaimėdavote dažniausiai dėl to, kad kildavo problemų puolant, o ne ginantis?
– Taip. Sunku laimėti įmetant 60 ar net mažiau taškų.
Be R.Štelmaherio buvo sunku
– Kurias rungtynes įvardytumėte kaip geriausias šį sezoną?
– Ypatingos rungtynės buvo Barselonoje su „Winterthur FCB” pirmajame rate, kai šventėme pirmąją pergalę Eurolygoje ir dar prieš tokį garsų klubą. Taip pat įstrigo ir antrajame rate namuose vykęs mačas su „Maccabi”. Sunki ir emociškai įdomi dvikova su „Maccabi” vyko Tel Avive, bet peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad tuomet nežaidėme labai gerai, nors ir laimėjome.
– Kurias norėtumėte ištrinti iš atminties?
– Visus pralaimėjimus norisi kuo greičiau pamiršti.
– Kuris „Lietuvos ryto” žaidėjas, palyginti su praėjusiu sezonu, Jūsų akimis, padarė didžiausią pažangą?
– Manau, didžiausią pažangą padarė visa komanda. Mes visą laiką akcentuojame, kad žaidžia ne konkrečios asmenybės ar žvaigždės, bet komanda. Jeigu ekipa remiasi vienu lyderiu, ji yra pasmerkta, kai jam nesiseka. Mes galime laimėti, kai visi susitelkiame ir žaidžiame kaip komanda.
– Tačiau akivaizdu, kad Jūsų komandos žaidimas labai priklauso nuo Roberto Štelmaherio. Kai šis įžaidėjas gavo traumą, pralaimėjote 4 iš 5 rungtynių.
– Sakykime, taip. Netikėta Roberto netektis mums atsiliepė, bet rungtynės su „Maccabi” įrodė, kad galime žaisti ir be jo. Galime spėlioti, kad paskutiniojo turo rungtynėse Sopote su „Prokom Trefl” jų pabaiga, net esant tokiam pačiam scenarijui, su Štelmaheriu būtų kitokia, bet tvirtinti to nesiryžčiau. Aišku viena, kad šis krepšininkas komandai yra labai svarbus. Bet svarbiausia, kad negriūtų komandos žaidimas netekus vieno žmogaus.
Žaidėjai tarsi pajuto sotumo jausmą
– Kai nutrūko įspūdinga 7 pergalių serija, antrajame rate iškovojote tik 3 pergales. Kodėl Jūsų ekipos žaidimas susilpnėjo?
– Atsiliepė ne tik Štelmaherio trauma. Kartelė mums jau buvo iškelta gerokai aukščiau nei prieš sezoną, varžovai į mus taip pat pradėjo žiūrėti kitaip. Galbūt ir patys žaidėjai, pradėję skinti vieną pergalę po kitos, pasąmonėje pajuto kirbant mintį, kad yra „kieti”, kad didžiausias darbas jau padarytas. Tokios mintys skaudžiai smogia, nes Eurolygoje kiekvieną sekundę, kiekvieną akimirką turi save atiduoti ir kovoti visu 100 proc. O mūsų žaidėjai tarsi pajuto sotumą, ypač kai tapo aišku, kad pateksime į kitą etapą. Mes, treneriai, nė akimirką neskatinome atsipalaiduoti.
– Kaip išnaudosite pertrauką iki TOP-16 varžybų?
– Padirbėsime fiziškai, leisime žaidėjams išsigydyti traumeles, nes kai suskaičiavome, kone kas antras krepšininkas turi nors nedidelę traumą.
– Ar Robertas Štelmaheris galės rungtyniauti antrajame etape?
– Planuojame, kad taip. Jis kol kas dar nebėgioja, treniruojasi tik su svoriais.
– Kokie komandos tikslai TOP-16 varžybose?
– Tikslas vienas – patekti į kitą etapą.
– Svarstėte, su kuriomis komandomis labiausiai nenorėtumėte susidurti?
– Bandėme rašyti kiekvienas savo variantus, bet iš tiesų nėra didelio skirtumo – kuriuos varžovus gausime, su tais ir žaisime. Juk prieš sezoną labai nenorėjome patekti į vieną grupę su „Maccabi”, o įveikėme juos dukart.