Sąžiningai dirbantis ir mokesčius valstybei mokantis Lietuvos pilietis, kai ištinka netikėta liga ar trauma, kartais pasijunta ne įstatymų globojamas, o gniuždomas.
Kasdien susidurdami su pacientais, tokią nuomonę susidaro ir kai kurie „Vakarų ekspreso” kalbinti šeimos gydytojai.
„Labiausiai socialiai skriaudžiami atrodo tie, kurie daug dirbdami duoda valstybei daugiausiai naudos, stengiasi kabintis į gyvenimą,” – sakė bendrosios praktikos gydytoja Birutė Jankuvienė.
Įstatymo vėzdui užsimojus, niekam neprasikaltęs žmogus apsiginti negali – gausybės painių įstatymų nesuvokia, advokatui, kad apgintų jo teises, pinigų neturi arba paprasčiausiai nežino, kas jam galėtų padėti, kur reikėtų kreiptis.
Išgėrusi
Žinia, vartoti alkoholį poilsio metu nedraudžia jokie šalies įstatymai.
Ir nors Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas skelbia, jog ligos pašalpa nemokama, jei apdraustas asmuo tapo „laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu”, „balta pažyma” jam išduodama vien tik užfiksavus girtumo faktą. Tuo tarpu dažnai sužalojimo ar ligos priežastis – visai ne alkoholis.
Alkoholiu nepiktnaudžiaujančiai dirbančiai klaipėdietei, vieną vasaros vakarą grįžtant iš gimtadienio, lūžo koja – bato kulniukui įstrigus tarpe tarp lifto ir jo durų. Greitosios nuvežtai į ligoninę stresą ir traumą patyrusiai moteriai buvo nustatytas girtumas. Dėl to jai išduotas ne nedarbingumo pažymėjimas, o tik paprasta medicininė pažyma, pagal kurią ligos ir nedarbingumo pašalpa nėra mokama.
Traumą moteriai teko gydyti apie pusę metų. Per tą laiką, žinoma, ji pašalpos negavo. Nuostolį moteris įvertino 4 200 litų.
Nors panaši trauma gali ištikti kiekvieną mažiau atsargų – nebūtinai išgėrusį – žmogų, moteris niekur nesikreipė, kad užginčytų medikų išvadą. „Atsitiko – tai atsitiko, – sakė ji „Vakarų ekspresui”, – esu savikritiškas ir nemėgstantis ginčytis žmogus. Bet nuostolis didelis, galėjo bent dalį kompensuoti. Jaučiuosi pažeminta.”
Paini tvarka
Valstybinio socialino draudimo fondo (VSDF) valdybos Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus vedėja Marija Paskočinienė „Vakarų ekspresui” paaiškino, kad pagal Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles nedarbingumo pažymėjimai neduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs ar apsvaigę.
„Pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) išvadą, kad neblaivumas ar apsvaigimas traumai atsirasti įtakos neturėjo, medicininę pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija keičia į nedarbingumo pažymėjimą tik gavusi VSDF valdybos teritorinio skyriaus leidimą raštu”, – ganėtinai painią tvarką raštu paaiškino specialistė.
Pataria ieškoti teisybės
„Susidaro įspūdis, kad įstatymus kuria žmonės, kurie niekada gyvenime nėra patyrę streso”, – mano Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdoje advokatė Liucija Bagačiovienė.
Teisininkė, bemaž kasdien susidurianti su piktnaudžiavimo alkoholiu sąvoka tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse bylose, mano, jog įstatymų leidėjai neblaivumo kriterijų turėtų išskirti: juk atsitiktinis alkoholio pavartojimas nelygu piktnaudžiavimui juo. Baudžiamosiose bylose jau esą tampa įprasta spręsti, ar alkoholis turėjo įtakos nusikalstamai veikai. Sprendžiant klausimą dėl nedarbingumo, taip pat turėtų būti įvertinta, ar traumos priežastis tikrai buvo girtumas ir ar žmogus išgėrė tik kokios šventės proga ar alkoholiu piktnaudžiauja nuolat.
„Stresą ir traumą patyrusiu žmogum, kad ir kokios būklės ji būtų, turėtų rūpintis valstybė. Turėtų būti sukurtas mechanizmas, suteikta žmogui teisė ginčytis svarstant klausimą dėl draudimo išmokų mokėjimo. Kodėl žmogus susižalojo? Gal paslydo, nes kelias nebuvo pabarstytas, gal ant banano žievės užlipo, gal kita priežastis, o ne girtumas?..” – komentavo advokatė.
Ji kiekvienam, atsidūrusiam panašioje situacijoje, patartų nenuleisti rankų, ieškoti teisybės teisme. Tuolab kad socialiai remtiniems asmenims suteikiama nemokama tiek pirminė, tiek antrinė teisinė pagalba.
„Deja, žmonės dažnai nežino, kur kreiptis pagalbos, patiria dvasinį skausmą, didelį nusivylimą, galop depresiją. Taip nusiviliama teisingumu, valstybe. Ką turi apie ją galvoti žmogus, kuris pusę metų neturi ką valgyti todėl, kad kažkada paslydo?” – sakė advokatė.
Kirto sieną
Tvarkydamas garažą dviejų vaikų tėvas dalgiu susižalojo ranką. Paaiškėjo, jog nutrauktas nervas. Ranka Vytautui buvo operuota, keletą mėnesių truko reabilitacija, jis pripažintas iš dalies nedarbingu. Visą tą laiką teko ne tik išlaikyti šeimą, bet ir mokėti už vaistus, vitaminus. „Sovetske jie pigesni, tad pusantro mėnesio negavęs nedarbingumo pašalpos keturis kartus važiavau jų pirkti”, – prisipažįsta vyriškis.
Tačiau jis nežinojo, jog turint nedarbingumo pažymėjimą važinėti į kaimyninę šalį draudžia teisės aktai. Apie tai jis sužinojo iš „Sodros” pranešimo, jog už tas dienas, kada jis kirto sieną, nedarbingumo pašalpa jam nebus sumokėta.
„Rankos trauma juk nereikalauja, kad visą laiką gulėčiau lovoje ar sėdėčiau namuose. Per tą laiką konsultuotis, gydytis nesyk važiavau į Vilnių. Logiškai mąstant – ir už tas keliones turėtų bausti, jei baudžia už kelionę į Sovetską”, – mūsų įstatymų logikos nesupranta klaipėdietis.
Keliauti – pažeidimas
VSDF atstovė M. Paskočinienė, komentuodama panašius atvejus, primena Elgesio taisykles nedarbingumo metu, su kuriomis turi supažindinti gydytojas. Vienas šių taisyklių punktų nurodo, jog pažeidimu laikoma, jei laikinai nedarbingu pripažintas asmuo dirba, mokosi arba keliauja.
„Gydantis gydytojas nedarbingumo pažymėjime turi nurodyti pažeidimų pobūdį ir jų datą. Elgesio taisyklių pažeidimus turi teisę nustatyti ir Fondo valdybos ar jos teritorinių skyrių vyriausiasis specialistas (gydytojas), remdamasis dokumentais, patvirtinančiais Elgesio taisyklių pažeidimus”, – aiškina M. Paskočinienė.
Fondo valdybos teritoriniai skyriai, prieš priimdami sprendimą dėl ligos pašalpos neskyrimo ar pašalpos mokėjimo nutraukimo, valstybės sienos kirtimo atveju laikinai nedarbingo asmens prašo savo vizito į užsienį tikslus pagrįsti dokumentais ar kitokiais argumentuotais įrodymais.
Skirtingais atvejais – tos pačios taisyklės
„Daugelis teigia, kad vyko į kaimyninę šalį pirkti pigesnių vaistų, pas stomatologą ar net ekstrasensus, taip pat ir pigiau apsipirkti, – pripažįsta M. Paskočinienė. – Taip pat nemažai asmenų savo laikinojo nedarbingumo laikotarpį panaudoja artimųjų bei giminaičių lankymui. Tais atvejais, kai asmuo pateikia dokumentus (siuntimą tirtis, gydytis ar konsultuotis Europos Sąjungos ar kitose šalyse; receptus gydytojo paskirtiems vaistams įsigyti ir t.t.), pateisinančius vykimo per valstybės sieną būtinybę, nelaikoma Elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimu. Tačiau netoleruotini tokie atvejai, kai, pavyzdžiui, apdraustasis, gyvenantis netoli Rusijos sienos, „sirgo” 41 dieną ir per visą nedarbingumo laikotarpį valstybės sieną kirto net 29 kartus – kelis kartus per parą, dažniausiai vėlai vakare ir nakties metu kas valandą, kas pusę valandos ir net dažniau, o savo paaiškinime teigia, kad vyko į užsienį su „tikslu pigiai nusipirkti prekių ir pas gydytoją stomatologą”.
„Sodros” atstovės žodžiais, priimant sprendimą dėl ligos pašalpos nemokėjimo trukmės, vertinama, ar šis pažeidimas kartu užtęsė ir jo laikinojo nedarbingumo trukmę.
„Asmenį pripažinus laikinai nedarbingu dėl patirtos traumos (esant įvairiems kaulų lūžimams, sužalojimams ar pan.) galioja tos pačios Elgesio nedarbingumo metu taisyklės – elgtis taip, kad jo veiksmai neužtęstų laikinojo nedarbingumo trukmės. Taigi kyla pagrįsta abejonė dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pagrįstumo tais atvejais, kai apdraustasis asmuo dėl lūžusios rankos teigia, kad gali važinėti į kaimyninę šalį „pigesnių” vaistų ar prekių, bet eiti į darbą – ne”, – aiškina „Sodros” atstovė.
Turi spręsti gydytojas
Advokatės L. Bagačiovienės požiūriu, tikslų gydymosi režimą turėtų nustatyti gydantis gydytojas – kiekvienam pagal ligos pobūdį ir sveikatos reikmes.
„Negalima riboti žmogaus laisvės, jei jis nepažeidžia režimo. Gydytojas turi aiškiai žmogui nurodyti, koks turi būti paciento režimas nedarbingumo metu. Dauguma net nežino, kas jiems leidžiama, kas ne, o darbais apkrautas gydytojas to nepaaiškina. Jei gydytojas mano, kad paciento liga leidžia jam išvykti į užsienį, kad ten jis pailsės, atgaus jėgas, kad nepakenks sveikatai, jei neskiriamas lovos režimas – kodėl jam nevažiavus?” – mano L. Bagačiovienė.