Kad sukurtume gražų daugiametį gėlyną, kurio žiedai džiugintų nuo pavasario iki ankstyvųjų šalnų, reikia mokėti išradingai, pagal aukštį, spalvas, žydėjimo laiką, pasirinkti daugiamečius augalus.
Bendros taisyklės, kaip įsirengti daugiametį gėlyną, nėra. Tačiau į kai kuriuos momentus turėtume atsižvelgti.
Aukštos daugiametės gėlės traukia akį, jos gėlyne dominuoja, suformuodamos jam tam tikrą struktūrą. Todėl klombos formavimą reikia pradėti būtent nuo aukštaūgių daugiamečių gėlių, pvz. tūbės, knipofijos, arunko, šluotelinio fliokso ir kt. Gražiausiai atrodys, jei juos sodinsite nedidelėmis grupėmis iš 3-5 augalų.
Ansamblio statistais gali būti mažesnės, harmoningai parinktos pagal spalvą, formą ir žydėjimo laiką daugiametės gėlės, tokios kaip monardos, chrizantemos, krūminiai astrai, viendienės, melsvės ir kt. Klomboje jas rekomenduojama sodinti grupėmis po 5-10.
Tuščias daugiamečio gėlyno vietas geriausiai užpildys mažaūgiai (aitrusis šilokas, aukštoji raktažolė, karpatinis katilėlis, pievinis snaputis ir kt.) arba kiliminiai (šliaužiančioji šilingė, dekoratyvioji žemuogė, rūgtis, raktažolė, kt.) augalai.
Jeigu daugiametes gėles pasodinsite į tinkamą sklypo vietą, patręšite, jos savo žiedais džiugins kasmet. Paprastai tarp daugiamečių sodinami ir vienmečiai augalai.
Tūbės gėlynas
Siūlomo gėlyno augalai mėgsta drenuotą dirvą ir saulėtą vietą. Labai svarbu, kad šie augalai gautų pakankamai drėgmės, o žemė, kurioje jie augs, būtų patręšta.
Augalai
1. Tūbė – daugiametis augalas, užaugantis iki 2 m, vasarą žydi geltonais iki 1,5 cm skersmens žiedais. Šis augalas nėra ilgaamžis, ilgiau išgyvena tie augalai, kurie nupjaunami vos peržydėję ir kuriems neleidžiama brandinti sėklų.
2. Didžiagraižė baltagalvė – užauga iki 90 cm, kokie žiedai (pilnavidurius, pusiau pilnavidurius ar tuščiavidurius) priklauso nuo veislės; nuvytusius žiedus būtina išskinti;
3. Didysis žioveinis – daugiametis, užauga 20-100 cm, žiedai būna įvairių spalvų.
4. Vaistinis bijūnas – daugiametis 40-100 cm augalas, dažniausiai žiedai raudonos spalvos, yra veislių rausvais ir baltais žiedais;
5. Astilbė – labai dekoratyvus 20-120 cm, reikalaujantis drėgnos, puveningos dirvos augalas. Išvesta daug veislių;
6. Kardelis – populiarus, įvairiausių spalvų 40-140 cm augalas. Populiariausios vasarą žydinčios hibridinės veislės, sodinamos pavasarį, o iškasamos spalio mėn.;
7. Paprastoji kosmėja – 50-100 cm aukščio vienmetis augalas gražiais nekvepiančiais žiedais ir dekoratyviais lapais. Nužydėję žiedai išskinami.
Kaip sodinti
Pasirinkite vietą ir ją paruoškite. Sklypelio plotas galėtų būti 3×5 m. Dirvą patręškite kompostu (5 cm sluoksniu), paviršių išlyginkite.
Visų pirma sodinamos tūbės tolimajame daugiamečio gėlyno krašte. Sodinkite atsargiai, stengdamiesi nepažeisti mėsingų sodinuko šaknų.
Tūbei iš kairės pasodinkite tris baltagalvių krūmelius, iš dešinės – tris kosmėjas, o prieš tūbę – du žioveinius.
Gėlyno priekyje pasodinkite vaistinio bijūno krūmelį ir šešis kardelius. Kardelių gumbasvogūniai įterpiami į dirvą 10 cm gylyje.
Prieš kardelius pasodinkite astilbių.
Pabaigę sodinimo darbus, gėlyną gausiai paliekite. Dirvą reikia nuolat purenti, kad patektų oras. Aukštaūges gėles, pvz., kardelius, reikia pririšti. Nužydėjusius žiedus nuolat išskinkite.
💡