Alytaus apskrities moteris gąsdina nedarbas ir smurtas prieš jas

Vakar įvyko Alytaus apskrities moterų konferencija „Dainavos krašto moterų vaidmuo visuomenės raidos procese”. Konferencijoje, kurios globėjas buvo Alytaus miesto meras Vytautas Kirkliauskas, dalyvavo apie 400 delegačių.

Linkėta tobulinti šiandienę visuomenę ir išlaikyti šilumą namuose

Alytaus apskrities moterų konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė Laima Kirkliauskienė konferencijos dalyvėms ir svečiams priminė moterų įtvirtintas teises pirmuosiuose Lietuvos juridiniuose aktuose ir iki šiol surengtus moterų suvažiavimus.
Dar 1529 metais pirmajame Lietuvos Statute buvo įtvirtintos moterų teisės į palikimą, įrašytas straipsnis, saugantis jas nuo smurto. 19 a. pabaigoje – 20 a. pradžioje moterų judėjimas ypač išryškėjo, kai jame ėmė dalyvauti tokios iškilios asmenybės kaip Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Žemaitė. 1907 metais surengtas pirmasis Lietuvos moterų suvažiavimas, 1935 metais – antrasis, 2000-aisiais – trečiasis. O šiemetį rugpjūtį bus rengiamas ketvirtasis. Šio suvažiavimo organizacinio komiteto pirmininkė yra socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė. Nuo pirmojo suvažiavimo per 100 metų moterims išliko nemažai rūpesčių ir bėdų”,- kalbėjo L.Kirkliauskienė.
Ji pažymėjo, kad iki ketvirtojo suvažiavimo bus parengta speciali knyga apie šalies moterų veiklą, todėl jai teks pateikti daug informacijos ir Alytaus apskrities moterims.
Pasak konferencijos dalyves sveikinusio Alytaus miesto mero V.Kirkliausko, iš tikrųjų džiugu, kad mūsų krašto moterys yra veiklios. Jis linkėjo ir toliau tobulinti šiandienę visuomenę, prisidėti atkuriant visuomenės pasitikėjimą savimi.
Seimo nario Algirdo Vrubliausko pastebėjimu, per pastaruosius metus vis daugiau moterų ėmė dalyvauti politikoje, vis daugiau jų buriasi į visuomenines organizacijas. „Bet, mano įsitikinimu, vis dėlto nepalyginamai svarbesnis moters vaidmuo šeimoje”,- pabrėžė A.Vrubliauskas.
Tarsi jam pritardamas, Alytaus dekanas Arūnas Užupis sakė: „Mes glaudžiamės prie moters – glaudžiamės prie šilumos ir meilės. Todėl ir visuomenėje, ir šeimoje turėtų būti kuo daugiau gerumo”.
Konferencijos delegačių atvykęs pasveikinti Lietuvos policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius savo kalbą pradėjo mįslingai: „Nuo paauglystės moteris man buvo paslaptis. Laikui bėgant daug kas atsiskleidė, bet ir iki šiol išliko daug paslapčių: moterų sugebėjimas mus sušildyti, užstoti, nuraminti…” Generalinis komisaras apskrities moterims linkėjo dar aktyviau dalyvauti visose gyvenimo srityse, taip pat išlaikyti šilumą namuose.
Alytaus „Rotary” klubo atstovai Česlovas Daugėla ir Vitas Blažauskas, moterims įteikdami gėlių puokštę, prisipažino visas jas labai mylintys.

Socialinė parama, kultūra, nevyriausybinės visuomeninės organizacijos – moterų veiklos sritys

Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Lina Margelienė pirmoji iš konferencijos pranešėjų įvardijo pirmą sritį, kurioje moterų dirba daugiausiai: „Socialinė parama yra moterų rankose. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai vadovauja moteris, šios ministerijos kolektyvas moteriškas, savivaldybių socialinės paramos skyriams ir įstaigoms taip pat vadovauja dauguma moteriškosios lyties atstovių. Tai nelengvas darbas, kaip kai kam galbūt atrodo”.
Ir tai liudijo Alytaus miesto moterų krizių centro direktorės Angelės Barauskienės mintys: „Mitas, kad moterims baisiausia vieta yra gatvė. Daug moterų vyrai sumuša ir net nužudo šeimose. Pavyzdžiui, mūsų centre per metus maždaug 150 besikreipiančių sumuštų moterų patariama pasidaryti medicinines ekspertizes. Mums reikia gelbėti moteris nuo smurto, nes, kaip matyti iš kitų šalių atliktų stebėjimų, vyrų elgesys nesikeičia”.
Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Gitana Molevičienė įvardijo antrą – kultūros – sritį, kurioje moterų dirba daugiausia, bet apgailestavo, kad ši sritis prisimenama tik prieš rinkimus, o vėliau pamirštama, ir kultūros įstaigų darbuotojos kartais net nusižemindamos turi ieškoti organizuojamų renginių rėmėjų.
Alytaus nevyriausybinių organizacijų Informacijos centro direktorės Linos Ivoninienės tvirtinimu, daugiau kaip 70 proc. šių organizacijų vadovauja moterys. „Toks moterų aktyvumas ir tokie renginiai kaip ši konferencija liudija, kad turime teisę ir privalome keisti visuomenę”, – tvirtino ketvirtojo šalies moterų suvažiavimo organizacinio komiteto pirmininkės pavaduotoja Ramunė Trakymienė.

Kiek tėvų kasdien turi kada pabendrauti su vaikais?

Pasak konferencijos pranešėjos Varėnos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos Rūtos Aganauskienės, Varėnos krašte, mažiausiai apgyvendintame šalyje, daugelyje kaimų moterų vadovaujamos bendruomenės veikia nuo seno.
„Pas mus didelė bėda su moterų įdarbinimu. Daugeliui jų, gyvenančių nuo Varėnos nutolusiuose kaimuose, net ir pasiūlius darbą neįmanoma į jį atvykti, nes į nemažą dalį kaimų net nevažinėja autobusai. Todėl dažnai moteriai pagrindinis pragyvenimo šaltinis – grybai ir uogos”,- pasakojo R.Aganauskienė.
Alytaus rajono merės Monikos Ražanauskienės tvirtinimu, ir šiame rajone, kuriame gyvena apie 14 tūkst. moterų, sudarančių apie 40 proc. rajono gyventojų, didelis moterų nedarbas. Dabar jis Alytaus rajone – 9,2 proc., ir tarp bedarbių – pusė moterų.
Konferencijoje kalbėdama Alytaus apskrities regioninės plėtros departamento Regiono ekonomikos ir socialinio vystymo skyriaus vedėja Irena Ivanauskienė moterims ne veltui pasiūlė susipažinti su metodine medžiaga – vadovėliu „Alternatyvios tęstinio mokymosi ir motyvacijos strategijos struktūriškai silpnuose kaimiškuose regionuose”. Jį išleido Alytaus apskrities viršininko administracija kartu su aštuoniais partneriais iš Europos Sąjungos šalių vykdant Europos Sąjungos „Socrates Grundtvig 2” ir „Grundtvig 1” projektus.
Alytaus krašto verslininkų asociacijos prezidentė Dalia Matukienė konferencijos delegates kvietė daugiau diskutuoti apie moterų galimybes dirbti, sugebėjimus atlikti vieną ar kitą darbą. „Man skaudu, kad aukštąjį išsilavinimą turi daugiau moterų nei vyrų, tačiau šiems paprastai pasiūlomas prestižiškesnis ir geriau mokamas darbas. Pastaruoju metu atlikti apklausos duomenys rodo, kad tik 3 proc. tėvų kasdien randa kada pabendrauti su vaikais”,- kalbėjo D.Matukienė.
Tačiau, jos teigimu, Lietuvoje kasmet daugėja vadovių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse – 1997 metais jų buvo apie 28 proc., po penkerių metų padaugėjo iki 40 proc.

Patvirtinta rezoliucija, išrinktos delegatės

Apskrities moterų konferencijoje priimta rezoliucija, kurioje numatytos svarbiausios apskrities moterų veiklos sritys. Pavyzdžiui, daugiau dėmesio skirti moterų ir ypač vaikų sveikatos priežiūrai bei prevencijai, siekti, kad vaikus bent iki 14 metų prižiūrėtų, sveikatos priežiūros paslaugas teiktų ne bendrosios praktikos gydytojai, bet pediatrai, įgyvendinant švietimo reformą regione – prioritetu laikyti vaiko interesus. Numatyta, kad moterų nevyriausybinės organizacijos, veikiančios apskrities savivaldybių kaimo teritorijose, dalyvaus Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos veikloje.
Konferencijoje išrinkta 21 delegatė į rugpjūčio mėnesį vyksiantį ketvirtąjį Lietuvos moterų suvažiavimą.

Alma Mosteikaitė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Lietuvoje su žyma , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.