Kaune gyvenančios tekstilininkės niekada nepamatysi nuobodžiaujančios. Tam nėra laiko. Laima Oržekauskienė vis skuba. „O kai sužinojau, kad man paskirta 2005 metų Nacionalinė kultūros ir meno premija, supratau, jog ypač dabar turiu paskubėti”, – tikina menininkė. Tiesa, kol kas jokių naujų didelių darbų dar nėra pradėjusi, nes ant nosies Vasario 16-osios proga sostinėje rengiama devynių premijos laureatų apdovanojimo ceremonija. „Po to vėl stačia galva – į siūlų pasaulį arba į beprotišką kelionę”, – planuoja Kauno dailės instituto Tekstilės katedros vadovė.
Laimai Oržekauskienei garbingiausias Lietuvos kultūros ir meno apdovanojimas skirtas už kūrybišką šiuolaikinės meno kalbos atnaujinimą tekstilės priemonėmis ir prasmingas meno bei tikrovės sąšaukas kūriniuose „Paskutinės nuotraukos”, „Moterys: Danutė, Lina, Violeta, Kristina” ir „Jos vardas buvo Eglė”. „Kaip tiksliai ir gražiai suformuluota apdovanojimo priežastis, – LŽ sakė tekstilininkė. – Man ypač patinka ta formuluotė „už prasmingas meno bei tikrovės sąšaukas”. Plačiau apie šias sąšaukas ir pasakoja kūrėja