Reabilitacijos loterijoje sėkmę lemia atsitiktinumas

Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui Lietuvoje skiriama 5 kartus mažiau pinigų, nei vaistams kompensuoti. Daugelis ligonių jau prarado viltį pasigydyti sanatorijoje ar reabilitacijos centre, nors daliai jų tai padėtų pagerinti sveikatą be vaistų ar jų naudoti mažiau.

Šiemet medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui skirta 103 mln. litų, tačiau poreikis apie 4 kartus didesnis, todėl gydymo įstaigoms nustatomos kvotos, o ligoniams tenka dalyvauti loterijoje, kurioje diagnozė yra ne vienintelis kriterijus. Tai sudaro prielaidas piktnaudžiavimams.

Apie šias problemas kalbamės su Valstybinės ligonių kasos Metodinio vadovavimo, paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiuoju specialistu Alfredu Taminsku.

– Ar pakankamai didinamas finansavimas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui?

– Medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui šiemet skirta 103 milijonai litų, arba10,5 mln. litų daugiau nei 2005 metais. Aišku, realių poreikių tai neatitinka. Esame apskaičiavę, kad, norint, jog visi sergantieji, kuriems pagal indikacijas, surašytas teisės aktuose, gali būti skiriamos medicininės reabilitacijos paslaugos, jas gautų, jų reikėtų apie 4 kartus daugiau. Tačiau valstybė nėra tokia turtinga.

– Kiek žmonių pernai gavo medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugas?

– Apie sanatorinį gydymą suaugusiems reikėtų pamiršti, nes nuo 2003 metų jis apmokamas tik vaikams iki septynerių metų. Ligonių kasos jiems kompensuoja 90 proc. paslaugų kainos, likusią sumoka tėvai. Pernai sanatorinio gydymo paslaugas gavo tik 26 vaikai, vos penktadalis, palyginti su 2003 metais. Viena iš priežasčių – daugiau vaikų siunčiama sveikatą grąžinančiam gydymui. Medicininės reabilitacijos paslaugas pernai gavo 14 tūkst. vaikų ir apie 50 tūkst. suaugusiųjų.

– Kam suteikiamas prioritetas dalijant siuntimus?

– Medicininės reabilitacijos paslaugos, skirstomos į Reabilitacija III ir Reabilitacija II, pirmiausiai skiriamos patiems sunkiausiems ligoniams po stuburo, galvos smegenų traumų, kai žmogus paralyžiuotas. Taip pat po sunkių ligų, tokių kaip insultai, infarktai, traumos, po endoprotezavimo operacijų.

Sveikatą grąžinančios paslaugos tenka lengvesniems ligoniams, sergantiems virškinimo sistemos, kvėpavimo, kraujagyslių sistemos, ginekologinėmis ligomis. Palaikomosios reabilitacijos paslaugos skiriamos neįgaliesiems, priklausomai nuo nustatyto darbingumo lygio. Dažniausiai jas gauna neurologinę ir judėjimo negalią turintys asmenys. Galutinį sprendimą priima gydantis gydytojas po reabilitologo konsultacijos.

– Teko girdėti, kad nors pinigų taip trūksta, ne visos lėšos, skirtos 2005 metams, buvo panaudotos?

– Tikrai ne, mes kaip vaistininkai tiksliai juos sunaudojame. Pernai biudžetas netgi buvo viršytas, tiesa, nedaug, 21 tūkst. litų. Tačiau vaikų reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui skirtų lėšų keli procentai liko, tai tiesa. Pastebime tendenciją, kad vaikai į sanatorijas aktyviau vyksta pavasarį ir vasarą, o rudenį jų gerokai sumažėja. Matyt, tai susiję su mokslais, tėvai nenori jų atitraukti mėnesiui nuo pamokų. Atlikę pinigai buvo panaudoti suaugusiųjų reabilitacijos paslaugoms kompensuoti.

– Skaitytoja V.L. (pavardė redakcijai žinoma) skundėsi, kad jau sausio pabaigoje ligoninėje nebegavo siuntimo reabilitacijai, nors pagal diagnozę priklausė, esą jau baigėsi tam skirti pinigai. Jai buvo liepta ateiti balandį. Kaip galėtumėte paaiškinti tokią situaciją?

– Spėju, kad tai nebuvo ligonė, kuriai reikėjo reabilitacijos po traumos, sunkios ligos, operacijos, ir, matyt, ji gali palaukti vieną kitą mėnesį. Gavusi lėšas medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui, Valstybinė ligonių kasa 20 proc. jų atskiria vaikams, o likusius padalija teritorinėms ligonių kasoms pagal gyventojų skaičių.

Kauno teritorinė ligonių kasa pernai gavo 24,5 mln., šiemet jai atiteks daugiau nei 26 mln. litų. Šiuos pinigus ji turės išskirstyti Kauno bei Marijampolės apskričių gydymo įstaigoms pagal specialią metodiką, kuri remiasi daugiamete statistika, kiek kuriose gydymo įstaigose atliekama operacijų, gydoma sunkių ligonių ir pan.

Iš gydymo įstaigai skiriamos medicininei reabilitacijai sumos metams per mėnesį rekomenduojama panaudoti tik vieną dvyliktąją jos dalį. Ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų pasirašytų sutarčių prieduose numatyta pinigų suma, už kurią galima per metus (kas mėnesį) siųsti reabilitacijai. Jei tai pavadinsime kvota, tai taip, jos yra. Sveikatos draudimo įstatymas griežtai reikalauja, kad vykdytume biudžetą.

Jei išnaudosi pinigus greičiau, ką reikės daryti lapkritį, gruodį, pakabinti ant durų raštelį – pinigai baigėsi? Prieš kelerius metus jau buvo tokia situacija, kai rugsėjį net po sąnarių endoprotezavimo operacijų nebebuvo galima žmonių pasiųsti reabilitacijai. Teko metų pabaigoje ieškoti dar kelių milijonų litų papildomai.

– Argi įmanoma tiksliai prognozuoti, kurį mėnesį bus daugiau sunkių ligonių? Galbūt sausį jų yra mažiau, o vasarį bus dvigubai daugiau? Ar tai reiškia, kad tada vieni su tokia pačia diagnoze gauna siuntimą, o kiti – ne? Nejaugi, pinigams pasibaigus, ir sunkūs ligoniai, kuriuos tik reabilitacija gali išgelbėti nuo invalidumo, nebegauna šių paslaugų?

– Tokių svyravimų nebūna, mes turime ankstesnių metų kreives, grafikus ir matome. Kita vertus, man neteko girdėti, kad tikrai sunkus ligonis, kuriam šios paslaugos būtinos, jų negautų, net jei ir to mėnesio pinigai baigėsi. Daromos išimtys, juk dėl to kasmet ir reabilitacijai skirtas biudžetas šiek tiek viršijamas.

Kaip paskirstys gautus pinigus gydymo įstaiga – ar skirs siuntimą sergančiajam išsėtine skleroze, artritu, ar ligoniui po insulto ar infarkto, ligonių kasos į tai nesikiša.

– Skaitytojai piktinasi, kad vienam ligoniui su tokia pačia diagnoze skiriama medicininė reabilitacija, o kitam – ne. Du panašaus amžiaus vyrai patyrė insultą. Vienam po jo skirtos reabilitacinis gydymas, o kitas išsiųstas į slaugos ligoninę. Ar egzistuoja objektyvūs šio gydymo skyrimo kriterijai, ar nelieka vietos korupcijai?

– Diagnozė – dar ne viskas. Reabilitacinis gydymas skiriamas po reabilitologo konsultacijos. Jis, pasitelkęs į pagalbą įvairus testus, įvertina ir bendrą ligonio būklę, socialinių funkcijų laipsnį. Teisės aktuose nurodoma, kad jei žmogus negali aktyviai dalyvauti reabilitacijos procese, jam skiriama slauga. Slaugos ligoninėse jam taikomi kai kurie reabilitacijos elementai, pavyzdžiui, masažai.

Dažnai po kurio laiko ligonis ima atsigauti, tada ir siunčiamas į reabilitacijos įstaigą. Būtų per brangu vežti jį ten tik tam, kad pagulėtų, kol sustiprės, reabilitacijos paslaugos daug brangesnės nei slaugos. Štai jums ir atsakymas, kodėl vienas ligonis su tokia pačia diagnoze gauna siuntimą, o kitas ne. Žmonėms, ligonių artimiesiems, kartais tai būna sunku suprasti, juk sava liga kiekvienam atrodo pati baisiausia ir sunkiausia.

– Bet juk niekas negali sukontroliuoti, ar tikrai objektyviai paskirta reabilitacija. Galbūt įstaiga dar turėjo pinigų, o ligoniui pasakė, kad jie baigėsi. Kai atėjo pažįstamas ar vokelį atnešė, tai pinigų atsirado ir siuntimą gavo.

– Kaip sakoma, kas galėtų paneigti? Kita vertus, ligonių kasos labai atidžiai tikrina visą dokumentaciją ir pažeidimų tikrai pasitaiko retai. Skundų gauname irgi nedaug. Paprastai Jonas skundžiasi, kad jam neskyrė siuntimo, o ne skundžia Petrą, gavusį jį neaišku, kokiu keliu. Tokiu atveju važiuojame į vietą, tikriname dokumentus, aiškinamės, ar indikacijos atitiko, ar įstaiga turėjo galimybę skirti siuntimą.

Tačiau sutinku, kad subjektyvumo skiriant reabilitacinį gydymą yra daug. Gydytojui labai lengva apsispręsti, jei prieš jį du ligoniai, vienas – po sunkios operacijos, o kito ligos sunkumo laipsnis mažesnis. Kaip elgtis, jei abu vienodi, o gali skirti tik vienam? Žiūrėti į akis? Pasitaiko, kad laimi kovingesnis. Pasitaiko ligonių kurie beveik kasmet išvyksta į sanatorijas ir vis tiek nepatenkinti. Tačiau atkakliai reikalauja ir jiems, ką čia slėpti, pavyksta.

– Vis dėl to gauti siuntimą – ir laimės dalykas, kaip loterijoje. Jei tą mėnesį, kai prašai siuntimo, buvo mažiau sunkių ligonių, jį gali gauti ir lengvesni. Tai nėra teisinga.

– Galbūt, bet ką padarysi? Nėra ko slėpti, jei sunkių ligonių daug, ligonių kasos pristabdo siuntimų išdavimą lengvesniems ligoniams, o jei mažiau – duoda ir jiems.

– Pensininkai, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis, dažnai keliomis iš karto, skundžiasi, kad reabilitacinis gydymas jiems neprieinamas. Ar jiems yra kokių privilegijų skirstant siuntimus?

– Pensininkams jokių išimčių nedaroma. Laikomės Pasaulinės sveikatos organizacijos rekomendacijų, kurios nurodo, jog prioritetas turi būti suteikiamas sunkiems ligoniams po traumų, operacijų, insultų, infarktų ir pan., nepriklausomai nuo amžiaus. Tačiau jei skaičiuosime statistiškai, tai kaip tik pensininkai daugiausiai reabilitacijos paslaugų ir gauna, nes tarp jų yra daugiausiai sunkių ligonių.

– O neįgaliesiems?

– Jie pagal indikacijas, sveikatos būklę ir nustatytą darbingumo lygį gauna palaikomosios reabilitacijos paslaugas, siunčiančios medicininei reabilitacijai įstaigos šiems ligoniams numato tam tikrą lėšų dalį, tačiau nėra nurodyta, kad, sakykime, gali gauti siuntimą į sanatoriją kartą per metus, kas trejetą metų ar panašiai. Yra tik bendra nuostata, kad reabilitacijos, sveikatos grąžinamojo gydymo dėl tos pačios ligos suaugusieji pagal indikacijas siunčiami tik vieno gydymo kurso per vienerius kalendorinius metus.

– Ar sergantieji gali rinktis įstaigą, teikiančią reabilitacijos paslaugas?

– Reabilitacijos įstaigą galima rinktis kurią nori. Nemaža dalis ligonių veržiasi tik į Druskininkus ar Palangą, nors ir kitose Lietuvos vietose veikiančiose reabilitacijos įstaigose, pavyzdžiui, Birštone, Likėnuose, didžiuosiuose miestuose, yra geros sąlygos ir teikiamos kokybiškos paslaugos.

Ligoniams, kuriems galėtų būti skiriamas sveikatą grąžinantis gydymas, bet dėl nepakankamo finansavimo jie negauna siuntimų, patogu rinktis pigesnę ambulatorinę reabilitaciją. Tokiu atveju už gydymą mokės ligonių kasa, patiems teks padengti gyvenimo viešbutyje bei maitinimosi išlaidas. Miestuose, ne tik kurortuose, daugėja gydymo įstaigų, kurios teikia ambulatorinės reabilitacijos paslaugas. Žmogui iš viso niekur nereikia važiuoti. Ateini kas rytą, gauni procedūras, o vakare grįžti į namus, tad nekainuoja nė pragyvenimas.

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.