Antisemitai metė iššūkį

Irane paskelbus piešinių konkursą holokausto tema, karikatūrų skandalas įgauna naują atspalvį

Mėginimai užbaigti karikatūrų konfliktą, kurio epicentre atsidūrė Danija, žlunga. Iranas smogė Europai itin skaudų smūgį, savo laikraštyje paskelbdamas piešinių konkursą holokausto tema. Tuo pat metu antrą dieną iš eilės Teherane demonstrantai atakavo Danijos ambasadą – skandavo šūkius „Mirtis Danijai!” ir draskė šios šalies vėliavas.

Testas Europai?

Pasaulio musulmonų lyderio vaidmenį pasisavinęs Iranas Danijai ir visai Europai atsikirto skaudžiai: didžiausias nacionalinis laikraštis „Hamshahri”, leidžiamas Teherane ir kontroliuojamas valdžios, paskelbė piešinių, kuriuose turėtų būti pavaizduotas holokaustas, konkursą.

Konkurso sąlygos paskelbtos vakarykščiame laikraščio numeryje. 12 autorių, atsiuntusių „linksmiausius piešinius”, gaus prizus, kurių kiekvieno vertė – maždaug 150 dolerių. Kodėl tiek daug konkurso dalyvių bus apdovanota? Iraniečiai tiesiog mėgdžioja danus – būtent 12 pranašo Mahometo karikatūrų išspausdino laikraštis „Jyllands-Posten”.

Irano laikraščio vienas direktorių – Faridas Mortazavis aiškino, kad jo leidinys europiečiams, akcentuojantiems spaudos laisvę, duoda testą. „Vakarų laikraščiai, išspausdinę tuos niekingus mūsų pranašą išjuokiančius piešinius, tokį savo elgesį grindė spaudos ir saviraiškos laisve. Dabar pažiūrėsim, ar jie tikrai laikosi savo principų, ar jie persispausdins mūsų karikatūras holokausto tema”, – interneto svetainės „NEWS.ru.com” korespondentui sakė F.Mortazavis.

Taurė su vaikų krauju

Neabejojama, kad laikraštis konkursą paskelbė pritariant valdžiai, sumaniusiai ne tiek įskaudinti žydus, kiek įspeisti į kampą europiečius, tebejaučiančius moralinę atsakomybę už holokaustą, kurio aukomis tapo šeši milijonai žydų, įskaitant milijoną vaikų.

Irano vadovybė, Izraelio nevadinanti kitaip, o tik „sionistų valstybe”, savo antisemitizmo neslepia; priešingai, jį visais būdais afišuoja. Oficialūs Irano atstovai ne kartą pareiškė, kad žydų žudynės Antrojo pasaulinio karo metais – pramanytas arba mažų mažiausiai išpūstas istorijos puslapis.

Irano prezidentas Mahometas Ahmadinedžadas holokaustą pavadinęs „Vakarų sugalvotu mitu”, raginęs Izraelį „ištrinti iš pasaulio žemėlapio”, suskubo pasinaudoti karikatūrų skandalu.

M.Achmadinedžado pasekėjų atsirado, jie nuo istorinės tematikos perėjo į dabarties aktualijas. Britų laikraštis „Daily Telegraph” persispausdino keliuose arabų leidiniuose skelbtą karikatūrą: mirties patale gulintis premjeras Arielis Šaronas geria iš taurės, iki kraštų pripildytos palestiniečių vaikų krauju.

„Daily Telegraph” pastebi, kad į šį piešinį Izraelyje reaguota gana ramiai. Tačiau tokios karikatūros pakursto paprastus musulmonus, manančius, kad už „Jyllands-Posten” karikatūras turi būti atseikėta su kaupu. Būtent taip pasielgė turkų vaikinukas, nušovęs katalikų kunigą.

Pasiryžo atkeršyti

Turkijos valdžios būgštavimai pasitvirtino: jaunas turkas prisipažino nušovęs katalikų kunigą italą Andrėją Santorą. Dvasiškį du šūviai iš pistoleto pakirto jo bažnyčioje Trabzono mieste.

Šis tragiškas įvykis sukrėtė Turkiją, svajojančią tapti Europos Sąjungos nare, ir Vatikaną, kuriam didelį nerimą kelia musulmonų ir krikščionių, pirmiausiai katalikų, santykių ateitis.

16-metis moksleivis policijai aiškino, kad jį labai papiktino pranašą išjuokiantys piešiniai, todėl jis jautė pareigą atkeršyti.

„Čečėnijos viršininko” atsakas

Kitaip atkeršyti danams sumanė Maskvai paklusnios Čečėnijos administracijos vadovas Ramzanas Kadyrovas, nutaręs iš maištingosios Šiaurės Kaukazo respublikos išguiti visas Danijos labdaros organizacijas.

„Daugiau jokių danų ir jų organizacijų mūsų respublikoje nebus”, – pareiškė R.Kadyrovas, po tėvo žūties tapęs vienvaldžiu mažos respublikos šeimininku, turinčiu gerą užnugarį Kremliuje, todėl kai kurių Rusijos laikraščių vadinamu „Čečėnijos viršininku”.

Vienas aukšto rango Rusijos pareigūnas R.Kadyrovo sumanymą išpeikė kaip „neatsakingą saviveiklą”.

Tuo tarpu Rusijos žmogaus teisių gynėjai mano, kad, pasinaudodamas patogia dingstimi, vietininko rankomis Kremlius nori iš Šiaurės Kaukazo išguiti visas Vakarų organizacijas, teikiančias labdarą paprastiems čečėnams, išvargintiems kruvino karo.

Tos organizacijos kartu iki šiol buvo vienintelis patikimos informacijos apie tikrąją padėtį Čečėnijoje šaltinis.

Paragino išvykti iš Indonezijos

Danijos vyriausybė ir pati susirūpino savo piliečių saugumu. Vakar ji paragino tautiečius išvykti iš Indonezijos, kur gyvena didžiausia musulmonų bendruomenė pasaulyje.

Praėjus dienai po to, kai Iranas pareiškė nutraukiantis prekybinius santykius su Danija, Kopenhagos ambasadorius Indonezijoje paragino savo tėvynainius išvykti iš šios šalies ir taip išvengti galimos grėsmės.

Jis sakė, kad Danijos vėliavos ir jos ministro pirmininko atvaizdai buvo sudeginti trijuose Indonezijos miestuose.

Oficialiais duomenimis, Indonezijoje yra apie 250 danų, tačiau diplomatas mano, kad tikrasis jų skaičius turėtų būti didesnis. Šiuo laikotarpiu į Azijos kurortus atvyksta daugybė skandinavų, norinčių trumpam pabėgti nuo ilgos žiemos.

Įtūžis kaip įrankis

Aistroms kaistant, tarptautinė žiniasklaida tebemėgina suvokti musulmonų protesto akcijų prigimtį. Britų „Financial Times” nurodo, kad „žinoma, musulmonus tikrai labai papiktino tos nelemtos karikatūros”.

„Tačiau tuose protestuose galima įžvelgti ir kažką daugiau, negu spontanišką įtūžio išraišką. Britanijoje ir kitose šalyse ekstremistai spekuliuoja tikėjimo brolių pasipiktinimu, naudojasi juo kaip įrankiu savo tikslams pasiekti. Tie, kurie reikalauja mirties bausmės kiekvienam, kuris, jų nuomone, įžeidžia pranašą, neieško susitaikymo. Jie reikalauja, kad Vakarų bendruomenės nulenktų galvą prieš tą islamo versiją, kurią atmeta dauguma jų tikėjimo brolių”,- rašo britų laikraštis, kartu pastebėdamas, kad karikatūrų konflikto pabaigos nematyti.

Riaušės prie taikdarių bazės

Kai kuriose šalyse protestai prieš pranašo Mahometo karikatūras įgauna labai grėsmingas formas. Vakar Afganistano policija apšaudė minią, norėjusią įsiveržti į NATO taikdarių bazę, kurioje tarnauja norvegų kariai, ir sužeidė 22 žmones, iš jų keturis – mirtinai.

Į Maimanos miestą saugoti oro pajėgų bazės nuo šautuvais ir granatomis ginkluotos minios išsiųsti britų kariai. Policijai teko šaudyti, nes, jos atstovų teigimu, demonstrantai buvo labai agresyvūs. Jie granatomis ir padegamosiomis bombomis apmėtė stovyklą, kurioje dislokuoti norvegų kariai; du kariai buvo nesunkiai sužeisti.

Šiauriniame Baglano mieste panašiomis aplinkybėmis, akmeniu buvo sužeistas danų taikdarys, pranešė provincijos gubernatorius.