Jau šiemet bus pradėti įgyvendinti investiciniai projektai, kurie iki 2015 metų istorinę miesto dalį – Klaipėdos piliavietės ir AB „Klaipėdos laivų remontas” teritoriją – turėtų paversti klaipėdiečių ir miesto svečių traukos objektu.
Vykdydami investicinius įsipareigojimus, „Klaipėdos laivų remonto” savininkai šiemet į pramogų ir paslaugų objektus, atsirasiančius Danės krantinėje, investuos daugiau nei 10 mln. litų.
Naujus žmonių srautus turėtų pritraukti ir sprendimas pirmąją keltų perkėlą iškelti iš Danės į Kruizinių laivų terminalą, 27-ąją krantinę.
Klaipėdos valdžia savo ruožtu jau artimiausiu metu tikisi sulaukti teigiamo Europos Sąjungos (ES) pinigus skirstančių institucijų sprendimo dėl paramos Pilies jachtų uosteliui. Tačiau kiti miesto planai dėl piliavietės ateities dar skendi migloje. Ne ką aiškesne ateitimi gali pasigirti ir šalia „Smiltynės perkėlos” esantys du istoriniai sandėliai.
Statybos – jau kovą
AB „Klaipėdos laivų remontas” (KLR) direktoriaus Alvydo Butkaus teigimu, iki 2015 metų įgyvendinus projektą „Jūros vartai” bendrovės teritorija pavirs prekybos ir pramogų-rekreacine zona. Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais. Visų jų vertė viršys 300 mln. litų.
KLR privatizavęs bendrovių „Eika” ir „Achema” sudarytas konsorciumas „Jūros vartai” yra įsipareigojęs į teritorijos plėtrą per penkerius metus investuoti 30 mln. litų. Trečdalį šios sumos privaloma investuoti per 2005-2006 metus.
Pasak A. Butkaus, pernai bendrovė investavo 0,5 mln. litų. Jie buvo išleisti keltininko namelio, ryžių malūno ir jachtų uostelio centro projektavimo darbams bei piliavietės ir bendrovės teritorijų vizijai parengti, paruošiamiesiems statybų darbams.
Šiemet vykdant privalomą investicijų planą kovą bus pradėti statyti ir renovuoti minėtieji trys objektai. Šie darbai yra priskiriami pirmajam „Jūros vartų” projekto etapui „Danės galerija”. Jie atsieis daugiau nei 10 mln. litų.
Renovuotame keltininko namelyje, esančiame šalia Danės krantinėje stovinčių raudonųjų sandėlių, planuojama įkurdinti viešbutį, restoraną ir piceriją. Neatmetama galimybė, kad dalis patalpų šiame pastate bus skirta biurams.
„Bendrovės teritorijoje, iškart už pasukamojo tiltelio, vietoje dabar esančio vienaaukščio pastato, bus atstatomas anksčiau čia stovėjęs vadinamasis ryžių malūnas. Šiame apie 1000 kvadratinių metrų ploto ir 6 aukštų pastate įsikurs 32 kambarių viešbutis, 50 vietų restoranas-baras su antra tiek lankytojų talpinsiančia lauko kavine. Jau vykdome derybas su viešbučių operatoriais”, – pasakojo KLR direktorius.
Šiemet bus renovuotas ir už būsimo ryžių malūno stovintis keturių aukštų 1200 kv. metrų ploto pastatas, kuriame įsikurs jachtų uostelio centras. Anot A. Butkaus, viršutiniame aukšte bus įrengti pigesni poilsio kambariai. Pastate taip pat veiks mažųjų laivų ir jachtų įrangos parduotuvė, per du aukštus išsidėstęs apie 170 vietų restoranas.
„Čia galvojame atidaryti ir mokymo centrą, kuriame bus organizuojami kursai, skirti norintiesiems išmokti valdyti pramoginius laivus, jachtas”, – sakė A. Butkus.
Bendradarbiaus su Savivaldybe
Pasak KLR direktoriaus, tolimesni įmonės plėtros planai apims Kruizinių laivų terminalo teritoriją bei plotą šalia „Baltijos” laivų statyklos.
„Čia planuojama įkurdinti paslaugų bei pramogų objektus, biurams skirtus pastatus. Tačiau prieš įsisavinant šią teritoriją, „Danės galerijos” tęsinyje – Kruizinių laivų terminalo prieigose – ketinama statyti terminalo turistų reikmėms ir laivus aptarnaujančioms tarnybos skirtą statinį”, – sakė A. Butkus.
Piliavietės teritorijos plėtra priklauso rūpintis miesto Savivaldybei, tad tokie klausimai kaip KLR juosiančios tvoros ir šalia jos esančių nenaudojamų pastatų nugriovimas, anot pašnekovo, yra derinami su Klaipėdos miesto valdžia.
„Mes nusiteikę glaudžiai bendradarbiauti su miestu plėtojant ir piliavietės teritoriją. Norvegijos specialistų parengta vizija apėmė ne tik KLR nuomojamos žemės sklypą, bet ir piliavietę. Vienas iš ekspertų pasiūlymų – visiškai apjuosti piliavietę vandeniu”, – teigia A. Butkus.
A. Butkaus teigimu, Vyriausybės nutarimas, kurio KLR įpareigojama iki 2009 metų nutraukti laivų remonto veiklą, tebegalioja. Tad bendrovė planuoja pamažu mažinti šios veiklos apimtis ir orientuosis į pramoginių laivų, kruizinių laivų aptarnavimą, nekilnojamojo turto nuomą.
Kuria viziją
Klaipėdos miesto meras Rimantas Taraškevičius tikina, kad piliavietės teritorijoje nenaudojamų klaikiai atrodančių menkaverčių pastatų nebeliks per 2-3 metus.
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjos Rūtos Kambaraitės teigimu, planuojamame šių metų miesto biudžete šalia piliavietės esantiems pastatams griauti lėšų nėra numatyta. Tiesa, meras neatmetė galimybės, kad šiam tikslui gali būti skirta pinigų iš viršplaninių lėšų.
„KLR juosiančios tvoros nugriauti ir atverti teritorijos negalima tol, kol nebus sutvarkyta piliavietė”, – sako R. Taraškevičius, kurio nurodymu yra sukurta grupė, turinti parengti piliavietės viziją.
Pasak šiai grupei priklausančio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, anksčiau parengta piliavietės užstatymo nuostata neatitinka nūdienos poreikių.
„Yra keletas piliavietės sutvarkymo variantų. Pirmasis – atstatyti pilį. Antrasis – įrengti visuomeninę aikštę su ekspozicija. Labai įdomus yra norvegų siūlymas atstatyti gynybinę pilies fosą – apjuosti piliavietę vandeniu, kad ši įgautų senuosius kontūrus. Manau, kad reikia įvertinti šios vietos patrauklumą turizmo plėtros atžvilgiu ir sukurti čia miesto reprezentacinį centrą, kuriame būtų integruotas išlikęs istorinis paveldas”, – sakė J. Genys.
Atidarys poterną
Vienintelis kol kas apčiuopiamas darbas, kuris Savivaldybės dėka artimiausiu metu bus atliktas piliavietės teritorijoje, – Karlo poternos (slapto išėjimo) atidarymas.
Pasak J. Genio, šio vieno iš seniausių išlikusių istorinių statinių Klaipėdos senamiestyje tikslinės restauracijos darbai prasidėjo prieš ketverius metus.
„Viso šio projekto vertė viršija kelis milijonus litų. Kultūros paveldo departamentas skyrė apie trečdalį visų lėšų, o likusi dalis – Klaipėdos miesto savivaldybės indėlis”, – sakė J. Genys.
Anot jo, jei nesukliudys biurokratai, Karlo poternoje muziejaus ekspozicija, skirta Klaipėdos pilies ir miesto istorijai nuo XVIII a. iki šių dienų, bus atidaryta per uostamiesčio gimimo dieną, rugpjūčio 1-ąją.
Verdiktas dėl uostelio – kovą
R. Taraškevičiaus teigimu, jau vasario pabaigoje arba kovo pradžioje turėtų paaiškėti, ar Klaipėdos miesto savivaldybė gaus ES struktūrinių fondų paramą Pilies jachtų ir mažųjų laivų prieplaukai statyti bei Danės krantinėms renovuoti.
„Šį reikalą kuruojantys Ūkio ministerijos pareigūnai jau lankėsi Klaipėdoje ir jokių priekaištų neturėjo”, – optimistiškai nusiteikęs Klaipėdos meras.
Žinia, Savivaldybė projekto įgyvendinimui prašo 30,849 mln. litų ES paramos ir dar apie 3 mln. litų yra pasiryžusi investuoti pati.
Dabar jachtų savininkai Klaipėdoje susiduria su didelėmis problemomis, nes mieste nėra šiuolaikiškos ir visus standartus atitinkančios mažųjų laivų prieplaukos. Smiltynėje esanti prieplauka šiuo metu yra itin prastos techninės būklės.
Rengs studiją dėl keltų
Naujus žmonių srautus į miesto širdį turėtų pritraukti ir sprendimas pirmąją keltų perkėlą iškelti iš Danės į Kruizinių laivų terminalą, 27-ąją krantinę. Tokiam žingsniui jau pritarė Uosto plėtojimo taryba.
AB „Smiltynės perkėla” direktorius Algirdas Žukauskas tikisi, kad naujasis Bulgarijoje statomas vien keleiviams plukdyti skirtas keltas rugpjūtį ar rugsėjį jau švartuosis naujojoje vietoje. Čia būtų sukurta ir visa keleiviams aptarnauti būtina infrastruktūra – bilietų kasos, laukimo paviljonas ir kt.
Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas apie tokius terminus kalba itin atsargiai.
„Šiuo metu renkamasi, kas atliks studiją dėl galimybės įkurdinti perkėlą 27-ojoje krantinėje. Reikia nustatyti, ar keltai čia galės saugiai švartuotis, kaip tai paveiks Danės hidrologinį režimą, ar nesikaups nešvarumai. Dėl saugumo, manau, problemų neturėtų kilti – keltas „Neringa” čia jau švartavosi, nebuvo jokių nesklandumų”, – teigė A. Kamarauskas.
Anot jo, studijos rengimo darbai neturėtų trukti daugiau nei mėnesį. Visgi jis teigė nemanantis, kad esant teigiamoms studijos išvadoms pavyktų parinkti rangovą ir atlikti darbus iki rugsėjo.
„Bet kuriuo atveju naujasis keltas galės dirbti – jam pritaikytume senąsias krantines”, – sakė KVJUD atstovas.
Gaivina vandens turizmą
Pasak KLR direktoriaus A. Butkaus, vandens turizmo padėtis Klaipėdoje šiuo metu yra apgailėtinos būklės, tad bendrovė sieks prisidėti prie šios turizmo šakos atgaivinimo.
Bene pirmąja kregžde čia tapo laivas „Mecklenburg”, pernai vasarą iš kruizinių laivų krantinės pradėjęs kursuoti maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida. 300 keleivių galinčio plukdyti laivo savininkės bendrovės „Jukunda” internetinėje svetainėje skelbiama, kad per tris mėnesius šiuo laivu plaukė apie 10 tūkst. žmonių. Teigiama, kad laivas vėl pradės kursuoti gegužę.
Prie jo prisijungti žada ir laivas „Forelle”, kurį pernai lapkritį įsigijo KLR. Pasak A. Butkaus, planuojama, kad šiltuoju metų sezonu šis 1934 metais Vokietijoje pastatytas 80 keleivių galintis gabenti laivas kursuos maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida-Uostadvaris-Mingė.
Sandėlių likimas neaiškus
Šalia „Smiltynės perkėlos” esantys senieji raudonų plytų sandėliai priklauso dviem ten pat – Herkaus Manto g. 40 – registruotom bendrovėm – UAB „Samperfis” ir UAB „Sphaera”.
Žvejų g. 8a esantį sandėlį valdančios bendrovės „Samperfis” telefonu atsiliepusi nekalbi atstovė tvirtino, jog pastato renovacijos darbai bus pradėti pavasarį. Suteikti informaciją, kas įsikurs šiame pastate, ji atsisakė. Taip pat ji informavo, jog nėra galimybių susisiekti su UAB „Sphaera”, valdančios sandėlį Žvejų g. 8b, atstovais.
Savivaldybės administracijos Paminklotvarkos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės teigimu, šios bendrovės nėra prašiusios leidimų šiems pastatams renovuoti.