Sostinės Jaunimo teatras nepaliauja stebinti savo nelengvai prisijaukintą publiką. Naujausia jo premjera – spektaklis „Pagalvinis” pagal airių dramaturgo Martino McDonaho pjesę „Pagalvių žmogus” – gali išmušti iš vėžių bet kurį žiūrovą.
Kas tai? Žiaurusis siaubo teatras? Sadistinis eksperimentas su publikos vaizduote? Dar vienas teatralų bandymas šokiruoti visko mačiusią auditoriją? Bet, manytume, viskas paaiškinama kur kas paprasčiau…
Stop, pašiurpęs žiūrove! Neskubėk daužyti teatro kasos prekystalio, nereikalauk teatro direktoriaus satisfakcijos, nenorėk įgrūsti režisieriaus už grotų! Tiesiog prisimink savo vaikystės pasakas – arba brolių Grimų, arba net tautines lietuviškas. Juk ten irgi kapojami pirščiukai, valgomi nuodingi obuoliukai, ten irgi gyvos gražuolės miega karstuose, o vargšės raganos raitosi liepsnose ar rieda nuo kalno vinių pribadytoje statinėje. Ir ką, nuo viso to mums vaikystės pasakos tapo mažiau mielos?.. – Julijus Lozoraitis.