Atsakymas į klausimą, kas kaltas dėl didžiausios pernykštės Kaune tragedijos, nukeltas neribotam laikui
Vakar Kauno miesto apylinkės teismas oficialiai paskelbė mirusiu kaunietį Mečislovą Laurinavičių, dingusį be pėdsakų per pernykštę kovo 21-osios tragediją akcinėje bendrovėje „Karigė”.
Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų konstatuoto fakto fone, M.Laurinavičiaus našlė vakar dienraščiui prisipažino, kad pagaliau pajuto mažytį palengvėjimą. Redakcijos duomenimis, rezultatyviai baigėsi tik antrasis Reginos Laurinavičienės bandymas pripažinti jos vyrą mirusiu, kad galų gale kažkur būtų galima palaidoti griūties ir gaisravietės vietoje pasisemtas žemes bei pelenus.
Nulėmė liudytojų parodymai
Pirmą kartą su pareiškimu paskelbti jos vyrą mirusiu R.Laurinavičienė kreipėsi į teismą dar birželio pabaigoje, tačiau rugsėjo pradžioje buvo priimta nutartis jos prašymą palikti nenagrinėtą – jis netinkamai parengtas ir per nurodytą terminą neištaisytos klaidos.
Antrąjį pareiškimą R.Laurinavičienė taip pat suskubo įteikti prieš Vėlines – rugsėjo pabaigoje. Tačiau dėl būtinų formalumų bei terminų, paskelbiant asmenį mirusiu, R.Laurinavičienės prašymas išnagrinėtas tik praėjusią savaitę. Nors suinteresuotais atstovais buvo pripažinti ir pareiškėjos sūnūs Ričardas bei Gintaras, ir AB „Karigė”, pasak R.Laurinavičienės, bendrovės atstovas teisme nedalyvavo.
Liudijo tik buvusi pareiškėjos vyro meistrė, teigusi lemiamu momentu buvusi kitame pastate, ir du bendradarbiai, kurių akyse, prasidėjus griūčiai, M.Laurinavičius nugarmėjo iš trečiojo aukšto su visomis nuolaužomis. Minėtiems liudytojams pavyko sveikiems palikti nelaimės vietą.
Bus laidojamas po metų
Teismo sprendimu M.Laurinavičius pripažintas mirusiu. Šis sprendimas įsigalios po trisdešimties dienų.
„Pirmiausiai organizuosime laidotuves, – vakar dienraščiui teigė R.Laurinavičienė. – Nesvarbu, kad jau bus praėję beveik metai, jos bus tokios, kaip ir priklauso”.
Per praėjusias Vėlines vyriškio artimieji galėjo tik uždegti žvakutę prie dingusiojo be žinios vyro, tėvo bei brolio nuotraukos, nors, pasak R.Laurinavičienės, žvakutė jų bute P.Lukšio gatvės daugiaaukštyje, kuriame po vyro žūties ji liko viena, dega nuolat.
Kaip jau rašyta, šešiasdešimt penkeri M.Laurinavičiui sukako pernai sausį ir jis jau galėjo išeiti į pensiją – iki to lemtingo kovo 21-osios ryto dar buvo likę du mėnesiai. Tačiau jis nusprendė dar padirbti iki birželio: žmonai sunkiai sergant, šeima gyveno tik iš jo algos.
Po vyro, su kuriuo pragyveno keturiasdešimt septynerius metus, laidotuvių R.Laurinavičienės laukia ir kitų neatidėliotinų, tačiau daugiau materialinių problemų sprendimas: ji tebegyvena bute, kuris priklauso beveik prieš metus be žinios dingusiam vyrui.
Paiešką ketinama nutraukti
„Esu įsitikinusi, kad vis dėlto jis sudegė, kai nugarmėjo žemyn su krentančiais blokais ir buvo jų užspaustas, – vakar dienraščiui teigė R.Laurinavičienė, kuriai tą patį tvirtino ir trys ekstrasensės, į kurias ji kreipėsi nebepakeldama nežinios. – Tačiau nesinori tikėti, kad iš žmogaus taip nieko neliko”.
Prisipažinus, kad po vakarykščio teismo sprendimo jai šiek tiek palengvėjo, R.Laurinavičienė tęsė: „Po truputį pradedu susitaikyti ir su vyro, kuris man buvo tikrai geras, netektimi. O kur dėsies – gyvenimas vis tiek eina toliau”.
Kauno vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Asmenų paieškos skyriaus viršininkas Kęstutis Galinis, apie teismo sprendimą pripažinti M.Laurinavičių mirusiu, vakar sužinojęs iš „Kauno dienos”, teigė, kad, jam įsigaliojus, bus kreiptasi į ikiteisminį tyrimą dėl M.Laurinavičiaus dingimo kuruojantį prokurorą dėl šio tyrimo nutraukimo. Jeigu prokuroras su tuo nesutiks, senaties terminas tokio pobūdžio bylose – septyneri metai.
Skaudinantys formalumai
K.Galinio įsitikinimu, jų tarnyba tikrai padarė viską, ką galėjo. „Faktinės bylos aplinkybės tikrai leidžia manyti, kad žmogus žuvęs”, – teigė ne vienerius metus dingusių kauniečių paieškai vadovaujantis pareigūnas.
Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko pavaduotojo civilinėms byloms Edmundo Inokaičio teigimu, pernai teismas gavo šešiolika prašymų dėl kauniečių pripažinimo mirusiais. Palikti nenagrinėti tik keturi. Tarp jų – ir pirmasis R.Laurinavičienės pareiškimas. Tačiau šiemet M.Laurinavičius pripažintas mirusiu kol kas vienintelis.
E.Inokaičio patikinimu, pareiškimų dėl asmens paskelbimo mirusiu nagrinėjimai nėra labai sudėtingos bylos – dažniausiai visi jos dalyviai suinteresuoti tuo pačiu rezultatu. Tačiau jose būtini kai kurie artimuosius dažnai skaudinantys formalumai. Tačiau kad jie būtini, anot pašnekovo, įrodė vienas nesenas atvejis, kai, paskelbus žiniasklaidoje apie planuojamą posėdį dėl vieno asmens pripažinimo mirusiu, „velionis” atsirado dar prieš bylos nagrinėjimą.
Viskas priklausys nuo ekspertų
2005-ųjų kovo 21-osios tragedijos, kurią tiria Kauno policija, byloje – beveik nieko naujo. Gal tik tai, kad Lietuvos teismo ekspertizių centras sausio mėnesį pagaliau pradėjo dar rugpjūčio viduryje Kauno miesto apylinkės teismo paskirtą kompleksinę ekspertizę.
Paraleliai į kai kuriuos klausimus dar privalės atsakyti kauniškė UAB „Ekspertika”, užsiimanti statybinėmis ekspertizėmis. Pasak policijos atliekamam ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio Kauno miesto apylinkės prokuroro Mariaus Kuzminovo, policija sudarė sutartį su šia privačia bendrove, kadangi valstybinių įmonių, užsiimančių statybinėmis ekspertizėmis, Lietuvoje nėra.
Į svarbiausią po visų jau žinomų peripetijų šiandien kylantį klausimą, kiek truks kompleksinė ekspertizė, kurią pabaigus, pagaliau bus galima padėti šioje istorijoje tašką, M.Kuzminovas vakar atsakė: „Net neįsivaizduoju. Ekspertai mums tvirtina, kad ši ekspertizė bus daroma be eilės ir kaip įmanoma sparčiau”.
Greta Čižinauskaitė