Lietuvos nekilnojamojo turto rinka 2005 metais augo sparčiausiai per pastaruosius keletą metų.
Nekilnojamojo turto bendrovės „InReal” duomenimis, vidutinis butų kainų augimas didžiuosiuose šalies miestuose siekė apie 50 proc., kai kuriuose segmentuose kainos pakilo ir iki 120 procentų.
Sparčiai augant susidomėjimui individualiais namais, jų kainos didžiuosiuose šalies miestuose pernai išaugo apie 30 proc., vietomis – iki 70 procentų.
Daugiausiai per metus brango sklypai – namų valdos žemės sklypai pabrango apie 70 proc., komercinės paskirties – apie 75 proc., kai kur – net iki 215 procentų.
Tuo tarpu komercinės paskirties patalpų pardavimo ir nuomos kainos, nepaisant kai kurių išimčių, kito ganėtinai nuosaikiai.
„InReal” rinkos tyrimų duomenimis, Vilniuje per metus butai pabrango apie 55 proc., Klaipėdoje – apie 65 proc., lyginant kv. metro kainas.
Vilniuje labiausiai pernai brango nauji butai (apie 65 proc.), taip pat – renovuoti butai senuose namuose (apie 55 proc.) ir nerenovuoti (apie 45 proc.).
Uostamiesčio regionas nelabai nusileido sostinei – Klaipėdoje pernai labiausiai brango nerenovuoti butai (apie 75 proc.), renovuoti (apie 65 proc.) bei naujos statybos butai (apie 55 proc.). Ypač išsiskyrė nerenovuoti butai centre ir senamiestyje – pernai šių butų kainos uostamiestyje išaugo 100-120 procentų.
„Situaciją, susiklosčiusią Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje, daugiausia paaiškina fundamentalūs ekonominiai veiksniai: viso ūkio ir gyventojų pajamų augimas, žemos paskolų palūkanų normos, alternatyvių investavimo instrumentų nepopuliarumas. Naujų būstų pasiūla neatitinka gerokai didesnės paklausos”, – sakė „InReal” prekybos skyriaus vadovas Rimas Kirdulis.
Individualių namų segmente Klaipėdoje labiausiai brango nauji namai su visa apdaila (apie 40 proc.), naujos statybos namai su daline apdaila – apie 30 proc., seni namai – apie 20 procentų.
Vilniaus žemės sklypų segmente namų valdos sklypai per metus brango apie 65 proc., kai kur (Baltupiai, Jeruzalė) – net iki 100 procentų. Komerciniai sklypai Vilniuje brango apie 65 procentus.
Uostamiestyje namų valdos sklypai per metus brango vidutiniškai apie 70 proc., kai kur (Melnragė, Giruliai, Karklė) – ir per 100 procentų.
Pernai didžiausiuose miestuose mažėjo parduodamų komercinių patalpų, kurių plotas iki 150 kv. metrų pasiūla. Tokio ploto patalpų pardavimo kainos ūgtelėjo kai kur iki 30-60 procentų. Bene labiausiai pernai trūko tvarkingų modernių, ypač 400-800 kv. m ploto, sandėliavimo ir gamybinių patalpų. Ūgtelėjo ir sandėlių pardavimo kainos – Vilniuje beveik dvigubai, net ir senos statybos sandėlių.
„Normaliomis sąlygomis, atsižvelgus į prognozuojamus makroekonominius ir naujų statybų mastų rodiklius, vidutinis būsto kainų augimas neturėtų viršyti 10-15 proc., t.y. pajamų bei perkamosios galios augimo. Kitais atvejais dėl nepamatuotų lūkesčių brangimas gali būti ir didesnis, tačiau nauji augimo tempų rekordai neturėtų būti fiksuojami – trejus metus trukęs spartėjančio kainų augimo ciklas baigėsi, o vėliau, perdėtiems lūkesčiams sumenkus, galima laikina kainų korekcija”, – teigė R. Kirdulis.
Kainos, nors ir didėjusios daugiausia dėl pagrindinių ekonominių veiksnių, turi ir infliacinių lūkesčių nulemtą augimo dalį. Susiklosčius nepalankioms aplinkos sąlygoms – dėl geopolitinių ir globalinių ekonominių priežasčių ištikus krizei mūsų ar kaimyninėje, svarbioje dėl ekonominių ryšių, šalyje, lūkesčių įtaka gali sumažėti ir stipriai lemti kainų lygį.
„Rinkoje egzistuoja grėsmingų požymių – nepavykus greitai parduoti objekto, kaina padidinama, ir tai neretai padeda parduoti užsistovėjusį objektą, o likvidūs variantai parduodami per kelias valandas, gerokai greičiau nei esant įprastai rinkos situacijai”, – sakė R. Kirdulis.