Vis daugiau britų linkę pirmadienį, o ne kurią nors kitą dieną „susirgti”, kad nereikėtų eiti į tarnybą.
Apie tai jie praneša darbdaviams tekstine žinute arba telefonu, neužmiršdami suvaidinti baisų kosulį arba užkimimą, teigiama vakar paskelbtoje specialios apklausos rezultatų analizėje.
Plačiai paplitęs nenoras tokiu metu išnaudoti apmokamas atostogas, pokalėdinė prislėgta nuotaika verčia tūkstančius britų, kurių darbo savaitė yra ilgiausia Europoje, pabūti po savaitgalio ilgėliau namie, kad atgautų prarastą energiją.
„Vasario pradžia labai populiarus metas simuliuoti, nes artimiausia valstybinė šventė dar toli, dienos niūrios, o daugelį vis dar tebekamuoja pokalėdinė melancholija”, – sakė psichologas Keris Kuperis iš Lankasterio universiteto, vadovavęs šiam tyrimui.
Daugiau kaip 4 tūkst. tarnautojų apklausa, surengta per skaitmeninę televiziją „Sky Travel”, parodė, kad 78 proc. respondentų nenorėtų taip anksti metų pradžioje pasinaudoti teise į poilsį, nes jie linkę geriau palaukti bent iki pavasario ir tik tada atostogauti.
Britanijoje oficiali apmokamų atostogų trukmė yra 22 dienos per metus.
Apklausos analizė išryškino ir su lytimi susijusias anomalijas. Nors ir vyrai, ir moterys per metus vidutiniškai į tarnybą dėl ligos neišeina po devynis kartus, dailiosios lyties atstovės linkusios tokias „atostogas” turėti dvigubai ilgesnes negu jų kolegos vyrai.
Dar buvo nustatyta, kad apie 17 proc. bailesnių tarnautojų prašo, kad kas nors kitas paskambintų darbdaviui, 28 proc. pranešdami telefonu apie susirgimą būtinai pakosėja ar kalba užkimusiu balsu.
Esama ir regioninių skirtumų: Liverpulyje simuliuoti vidutiniškai įprasta 13 dienų per metus, o Londone – tik 3 dienas.
Tam tikra paguoda kantriesiems viršininkams gal būtų toks nustatytas faktas – maždaug 5 proc. apklaustųjų prisipažino buvę demaskuoti, kai kurie jų – bepietaujantys su draugais restorane.
Vienas respondentų sakė buvęs priverstas dvi savaites šokuoti po įstaigą su ramentais, nes savo įstaigai jis pranešė buvęs partrenktas automobilio.