Grožio chirurgija: gamtos planų keitimas kainuoja ir kančią

Gamtos neapgausi ir siekdamas grožio turi iškęsti kančią – tai savo patirtimi galėtų patvirtinti Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistė gydytoja Marija Kukanova.

Gydytoja džiaugiasi, kad kalbant apie plastinę ir rekonstrukcinę chirurgiją dabar dėmesys skiriamas ne tik galutiniam operacijos rezultatui. Vis dažniau prabylama ir apie komplikacijas bei kitas bėdas. Viena jų – netobulu savo kūnu susirūpinęs klientas neretai turi psichologinių problemų.

Skuba tokiais atvejais nepatartina. „Net jei operaciją atliksi 100 proc., netgi 150 proc. sėkmingai, pacientas, turintis asmeninių bei psichologinių problemų, vis tiek liks nepatenkintas”, – mano gydytoja.

10 proc. pacientų, besikreipiančių į plastinės chirurgijos specialistus, sudaro žmonės, bijantys savo kūno. Anot pašnekovės, jiems reikia ne operacijos, o psichologo konsultacijos. Pasitaiko, kai kreipiasi palikta žmona, kurios vyras išėjo pas jaunesnę. Moteris mano, kad susigrąžinti sutuoktinį padės tik plastinė operacija.

„Kaip bendrauju su tokiomis pacientėmis? Tyliai, ramiai… Būtina daug kalbėti. Pirmiausia su ja turi pasikalbėti psichologas, psichoterapeutas ar net psichiatras. Tik tada, jei problema ir toliau neduoda ramybės, pašalinu trūkumą”, – sakė pašnekovė.

Išvaizda – ne viskas

Specialistei dažniausiai tenka koreguoti vokus vyresnėms moterims, nes čia ryškiausiai matomi amžiaus pėdsakai. Taip pat dažnai tenka šalinti randus, koreguoti krūtis.

Pasak M. Kukanovos, pacientų pagausėjimui įtakos turi ir žiniasklaida, peršanti gražios moters stereotipą. Standartas 90/60/90 ne vienai moteriai tampa išsvajotuoju idealu, dėl kurio ryžtamasi operacijai.

Paklausta, kaip tai vertina, gydytoja nusijuokė: „Nežinau… Turiu pasakyti, kad man irgi patinka idealui artima figūra. Kai liemens apimtis būna 110 cm – jau liūdnas variantas… Šaldytuvas ant kojytės”.

Ponia Marija vis dėlto mano, kad išvaizda lemia ne viską. Ji prisiminė Anglijos karalienės tėvo brolio istoriją, kuris sosto atsisakė dėl meilės nekilmingai moteriai. „Meilė gimsta ne dėl kūno formų. Gal kokia ugnelė turi būti žmogaus akyse, kažką iš vidaus spinduliuoti…” – mano pašnekovė.

Ilgametė grožio chirurgės patirtis daro savo: gatvėje, praeivių veiduose ji pastebi savo kolegų darbo pėdsakus. Išvada ne visada būna palanki, nes natūralus grožis kartais atrodo priimtinesnis nei pakoreguotas.

Anot M. Kukanovos, būtų liūdna, jei plastinėmis operacijomis žmonės pradėtų piktnaudžiauti. Tuomet vaikščiotų visi vienodi kaip klonai: krūtinės tik 4-5 liemenėlės dydžio, figūra – 90/60/90 cm. Ryžtantis gultis po skalpeliu, esą reikėtų pamąstyti ir apie galimą kenksmingą operacijos poveikį organizmui, komplikacijas. Statistika tokia: iš atliekamų operacijų 0,05 proc. pasitaiko mirties atvejų.

Gydytoją kartais liūdina ir tėvų pataikavimas paauglių užgaidoms: šiek tiek viršsvorio turinti mergina užuot sportavusi svajoja apie riebalų nusiurbimo operaciją, tačiau nenori lankyti net kūno kultūros pamokų.

„Kreipiasi į mane ir tikisi stebuklo. Gaila, kad tokią paauglių poziciją palaiko tėvai ir kartais net agresyviai prašo įvykdyti vaiko pageidavimus”, – pasakojo ji. Gal dėl to pokalbis su pacientu kartais prasideda nuo konflikto, o jau vėliau ieškoma kompromiso.

Grožis be kančios neįmanomas

M. Kukanova domisi savo srities naujovėmis. Kai kuriuos metodus, padedančius atjaunėti, yra išbandžiusi pati. Moteris laikosi nuostatos, kad veide pėdsakus palikusios emocijos nėra būtinos, tuo labiau jei yra priemonių joms pašalinti.

Gydytoja neturi laiko lankytis grožio salonuose, tad odos atjauninimo procedūros leidžia sutaupyti laiko. Be to, apie išbandytą metodą pacientui gali papasakoti, remdamasi savo patirtimi. Tačiau neslepia, kad yra ir kita, nematoma plastinių operacijų pusė, apie kurią ne visada kalbama garsiai.

„Dabar suprantu, kuo mažiau operacijų – tuo geriau. Žinau iš savo patirties. Prieš dvejus metus mano veidas buvo operuotas. Žinau, kad rezultatas galėjo būti geresnis… Iki šiol lauke jaučiu diskomfortą – šąla veidą”, – neslėpė pašnekovė.

Ponia Marija sakė dabar suvokianti, kad grožio siekimas neįmanomas be kančios. „Jei norite apgauti gamtą – tai neišvengiama. Dievas turi savo planų, o jūs – savo. Norite pasipriešinti laikui, o juk atsijauninimo procedūros – savotiškas melas. Tenka iškęsti kančią, skausmą, pratintis prie naujojo savo atvaizdo. Labai gaila, kad daug pacientų to nežino”, – pasakojo 53 metų moteris, atrodanti dešimčia metų jaunesnė.

Stebuklų be pastangų nebūna

Anot gydytojos, pacientai mano, kad realybė yra artima per televiziją matytam vaizdui: sumokėjau pusę milijono ir po kelių valandų būsiu panaši į Merilin Monro. Taip esą nebūna, net sumokėjus kelis milijonus litų.

Nepaisant visų nepatogumų ir skausmų M. Kukanova nesigaili pasirinkusi gražinimosi procedūras. Gydytoja tvirtai pareiškė, kad toks buvo jos sprendimas. Ji nepratusi gręžiotis į praeitį ir gailėtis to, ko neįmanoma pakeisti. Beje, ji ryžosi paslėpti ne tik veide atsispindėjusius amžiaus pėdsakus.

Su gydytoja aptarėme kai kurių televizijos bei estrados žvaigždžių išorę. Alai Pugačiovai pirma plastinė veido operacija esą atlikta 1992 metais. Į savo kūno proporcijų patobulinimą Rusijos žvaigždė investavo daug pinigų, tačiau, pašnekovės nuomone, nesėkmingai.

„Po riebalų nusiurbimo operacijos būtina keisti ir mitybos įpročius, gyvenimo būdą, vien plastinių operacijų nepakanka. Priešingu atveju specialistų darbas nueis perniek”, – įspėja ji.

Okuliste – ne savo noru

Sausio pradžioje sukako 14 metų, kai M. Kukanova – plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos specialistė. Knygą, paremtą savo darbo patirtimi, jau galėtų rašyti. Mat gydytoja juokauja, kad kiekvienas jos kolega, šioje srityje padirbęs ilgiau nei 10 metų, gali rašyti knygą. Tačiau ponia Marija turi kitokių sumanymų – surengti akių fotografijų ekspoziciją.

Apie akis prakalbome neatsitiktinai. Iki tol M. Kukanova dirbo okuliste, nors studijuodama mediciną tikėjosi tapti akušere- ginekologe bei specializuotis onkologijoje.

Gyvenimas susiklostė taip, kad dėl Rusijos (pašnekovė studijavo šios šalies aukštojoje mokykloje) sveikatos apsaugos ministerijos įsakymo bei medicinos instituto vadovybės sprendimo ji kartu su kai kuriais kitais keliasdešimt studentų buvo priversta tapti okuliste. Nepadėjo ir du apsilankymai pas sveikatos ministrą.

Pašnekovė neslepia nemėgusi okulistės darbo: „Šalinti tas kataraktas, glaukomas… Nuobodu. Mane visada viliojo chirurgija, tad pradėjau labiau specializuotis daryti akių vokų operacijas”. Dabar gydytoja jaučiasi radusi savo vietą bei džiaugiasi dideliu ir neribojamu informacijos srautu.

Sutapimas ar likimo pirštas, bet šiandien M. Kukanova dirba Klaipėdos ligoninės buvusio onkologinio skyriaus patalpose. Tad savo patirtimi ji gali paliudyti, kad svajonės pildosi. Nors ir ne visada taip, kaip mes norime.

Sandra Lukošiūtė

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Medicina su žyma , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Grožio chirurgija: gamtos planų keitimas kainuoja ir kančią"

  1. geta

    O aš po plastinės operacijos atlikimo jaučiuosi laiminga 🙂 Žinoma buvo ir skausmo,bet manau buvo verta pakentėti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.