Baltijos gyvenamasis rajonas – gana kontrastingas. Čia yra ir Stalino laikmečiu statytų namų, ir prieš dešimtmetį pastatytų daugiaaukščių, ir kotedžų. Jų gyventojai skundžiasi skirtingomis problemomis: vieniems trukdo šunys, kitiems – valkatos ir narkotikų prekeiviai…
Šiame rajone yra daug švietimo bei globos įstaigų – I. Simonaitytės pagrindinė mokykla, S. Šemerio suaugusiųjų mokykla, vaikų globos namai „Rytas” ir kt. Taip pat čia įsikūrusi Klaipėdos darbo birža.
Buvę Žvejų kultūros ir sporto rūmai po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo tapo kultūros centru Žvejų rūmai. Dabar po jų sparnu glaudžiasi daug teatro, muzikos ir šokių kolektyvų, didžiojoje salėje rengiami koncertai, rodomi kviestinių menininkų spektakliai ir projektai.
Baltijos gyvenamajame rajone yra skirtingų kvartalų. Palei Baltijos prospektą išsidėstę gana nauji, maždaug prieš dešimtmetį statyti gyvenamieji daugiaaukščiai namai. Šie namai dar neturi būdingų seniems namams problemų. Čia daugiausia įsikūrusios jaunos šeimos. Naikupės gatvėje pastatyti vieni pirmųjų Klaipėdoje kotedžų.
Minijos gatvėje išrikiuoti vieni seniausių uostamiesčio namų – dar Stalino epochoje statyti daugiabučiai. Šie namai tuomet buvo statomi lyg parodomieji – iš gatvės pusės jie puikuodavosi nutinkuotu ir išdailintu fasadu, o iš kiemo pusės ir dabar kai kuriuose namuose tebėra matyti visai netinkuota, iš skirtingų plytų sumūryta siena.
Minijos gatvės gyventojai skundžiasi triukšminga šalia esančia gatve, dėl kurios vasarą net langų negalima atsidaryti. Pasak gyventojų, dėl sunkiojo transporto, važinėjančio Minijos gatve, trupa ir skyla senų namų sienos. Interneto kavinėse besibūriuojantys paaugliai, valkatos ir narkotikų bei alkoholio platinimo taškai – tai dar kelios Baltijos gyvenamojo rajono gyventojų problemos.
Rajoną administruojančių „Marių valdų” darbuotojai sako iš gyventojų sužinantys apie pastarąją problemą, tačiau tai – ne jų, o policijos reikalas. Tačiau žmonės dažnai bijo nelegalaus verslo atstovų keršto ir tyli.
„Marių valdų” darbuotojai pastebėjo, kad rajonui reikėtų daugiau žalumos, tačiau reikėtų sodinti mažaūgius medelius, mat dėl seniai pasodintų išaugusių medžių kyla problemos: jie užstoja šviesą, šakos kliūna už langų bei stogų.
Smėlio dėžes okupavo šunys
Palei Baltijos prospektą su mažyliais vaikščiojančios moterys – dvi Aldonos – piktinosi, kad vejos ir vaikams skirtos smėlio dėžės yra okupuotos šunų.
„Kaip ir visame mieste yra didžiulė – šunų – problema, – sakė viena moteris. – Vaikams nebėra kur žaisti – smėlio dėžės yra nešvarios nuo šunų, kačių. Aikštelių šunims vedžioti nėra. Per pievą baisu eiti, kad kur nors neįliptum.” Jos kolegė pridūrė, kad gyventojai savo augintinius vedžioja tiesiai po langais ir neveda nors šiek tiek toliau.
Palei Minijos gatvę išsidėsčiusių Stalino epochoje statytų namų kiemuose – netvarka
„Čia – naujas rajonas, man gražu. Bet yra savų problemų. Bendri namai – bendros ir problemos, bet kiekvienas rūpinasi tik savo butu. Užsidaro, ir nenori kitais dalykais domėtis. Dažnai problemas kelia paaugliai su gėrimais, su narkotikais. Išlaužo viską, gadina”, – sakė moteris.
Gyventojos pastebėjo, kad vaikams žaidimo aikštelių nėra – smėlio dėžės priterštos naminių gyvūnų, o žaidimų įrenginiai, jei ir būtų, ilgai nestovėtų – būtų sulaužyti. Pasivaikščioti su vaikais, pasak moterų, yra kur, tačiau tarp namų dažnai siaučia dideli skersvėjai.
Apie nusikaltimus, apiplėšimus moterims teko girdėti. Prižiūrėjus vaiką, Aldonai tenka grįžti vakarais namo, bet, laimei, į nejaukias situacijas jai neteko pakliūti.
Stovėjo mediniai „barakai”
Ponui Antanui teko prisidėti prie namų Baltijos prospekte statybos – jis smalino stogus. Šiuose namuose jis dabar ir gyvena. Pasak vyro, jo laiptinėje ir tebegyvena pirmieji namo gyventojai – beveik vien pensinio amžiaus žmonės.
„Čia dar Tarybų valdžia skyrė butą. Čia jau gyvename kokį dešimt metų, atsikraustėm į naują namą. Anksčiau čia visiškas „bardakas” buvo – šitoj vietoj stovėjo mediniai „barakai”, kuriuose žmonės gyveno. Paskui juos nugriovė, vietoj jų pastatė namus. Kai pastatė, nebuvo nei šaligatvių, nei gatvių nutiestų. Anksčiau gyvenau Dubysos gatvėje, tarp dangaus ir žemės – neregistruotas. Bet už mane atsakė Statybos valdyba. Mes abu su žmona ten dirbom”, – pasakojo vyras.
Baltijos gyvenamajame rajone – vieni naujausių namų Klaipėdoje
Pasak Antano, čia neblogi butai – šilti, erdvūs. Šalia jo namo esančių poros daugiaaukščių likimas buvo prastas – namai buvo pradėti statyti ir nebaigti, ilgą laiką jie stovėjo tušti. Tačiau neseniai čia buvo įrengti butai, sutvarkytas fasadas.
„Kuo čia tas rajonas skirsis nuo kitų – visi jie vienodi… O šiaip parduotuvių čia kiek nori, tik pinigų turėk, autobusų irgi daug važiuoja”, – nesiskundė ponas Antanas.
Renkasi grįžusieji iš kalėjimo
Trejus metus Minijos gatvėje gyvenanti ponia Albina sako dabar jau pripratusi prie rajono problemų.
„Šis visas rajonas yra šlapimu aplaistytas. Šiame name yra interneto kavinė. Čia nuolat pilna paauglių, visi rūko, o siena per šalčius visa buvo apledijusi – nuo šlapimo. Netoli turgelio buvo viešasis tualetas, dabar jis yra padarytas mokamas, užrakintas, neaišku, kas tą raktą turi. Nėra jokio tualeto dabar. Negi negalima pastatyti kokio biotualeto?.. Juk į turgelį ateina daug senų žmonių”, – skundėsi moteris.
Pasak jos, Minijos gatve važinėjantys sunkvežimiai su mediena ir metalu. „Prieš trejus metus įsidėjome plastikinius langus, dabar nebėra jokio sandarumo – visi langai išsiklaipė nuo vibracijos. Gatvė labai triukšminga. Vasarą langus tik į kiemo pusę galima atsidaryti. Kai sunkios mašinos važiuoja – dreba visi langai ir sienos. Visa namo siena suskilusi. Girdėjau, kad sovietmečiu šiuos namus žadėjo griauti – jie per arti gatvės”, – rodė gyventoja.
Moteris pasakojo, į šį rajoną persikėlusi sūnaus paprašyta, tačiau atsikrausčiusi į nelaimingą vietą – narkomanas jos sūnų nudūręs dėl dvidešimties litų… „Čia pardavinėja narkotikus, ano namo laiptinėje taip pat, – ranka rodė moteris „taškus”. – Pilna „bomžų”, „kandžiulninkų”… Čia toks rajonas, į kurį grįžta paleisti iš kalėjimo. Jie eina „šniūrais”. Jau net iš veido, eisenos galiu atpažinti, kuris yra iš kalėjimo.”
Namų kiemuose stovi apgriuvę sandėliukai. Kai šie namai buvo dar šildomi krosnimis, žmonės čia laikydavo malkas. Dabar kai kuriuose sandėliukuose žmonės laiko savo daiktus, kai kurie stovi tušti.
Pasak ponios Albinos, šioje gatvėje daugiausia gyvena pensininkai. Anot jos, laiptinėje tik ji viena normaliai vaikštanti, nors ir turinti antros grupės invalidumą. Visi kiti gyventojai – ligoti senukai, perkopę net aštuoniasdešimtmetį, ir atsimenantys visą šių namų istoriją. „Pati seniausia gyventoja jau guli ligoninėje. Ji medžius sodino, šį beržą pasodino. Pažiūrėkit – aukštesnis už namą. Jei medis toks, tai įsivaizduokit, kokio amžiaus žmogus turi būti…” – sakė gyventoja.
Rima Čeliauskaitė