Lietuvos dailės muziejus šių metų gausių meno parodų sąrašą pradeda sostinės Radvilų rūmuose atidaryta restrospektyvine tapybos paroda „Juzefa Čeičytė – laiko ir erdvės metraštininkė”. Aštuoniose salėse rodoma per 150 autorės tapybos paveikslų ir piešinių.
Dailininkė Juzefa Čeičytė, visų ją pažįstančių mieliau vadinama Juta, nenustygstanti, išmintinga, šelmiška ir rimta, vyriškai tvirta ir moteriškai nenuspėjama – visi šie epitetai skiriami vienai asmenybei, iškentėjusiai nelengvą likimą ir gebančiai perteikti jo šviesumą. Lietuviško kino kūrėjai ją tebelaiko sava, į teatro meno metraštį ji ryškiai įrašyta visiems laikams. O šimtai sukurtų paveikslų suteikė jai teisę, be Teatro, Kinematografininkų sąjungų narystės, būti ir Dailininkų sąjungoje. Tačiau, o varge, taip ir matau, kaip menininkė ironiškai numoja ranka į tokius dėstymus.
Menininke iš Dievo malonės ją yra pavadinusi dailėtyrininkė Nijolė Adomonytė: „Vienodai lengvai kurianti gyvenimą ir gyvenanti kūriniuose”. O gyvenimas nelengvai klostėsi. – Birutė Liauškienė.